Tikslios statistikos, kiek Lietuvoje įvykdyta motinžudysčių, nėra. Skaičiuojami nužudymai pagal rajonus, žmogžudžiai klasifikuojami pagal lytį, amžių, teistumų skaičių, o kiek už šių skaičių slepiasi asmenų, kurie nužudė savo motinas, tegalima daryti prielaidas.
Su motinžudystės kupra
Štai Marijampolės pataisos namuose bausmę atlieka apie1 000 nuteistųjų. Pirminiais paskaičiavimais, apie 10 vyrų šiuo metu kali už tai, kad nužudė savo motinas. Panašiai yra ir kitose tokiose įkalinimo įstaigose. Vadinasi, nuteisti motinžudžiai sudaro apie procentą visų nuteistų asmenų.
„Akistatos", kurioje turbūt nelieka nepaminėtas nė vienas nužudymas Lietuvoje, archyvai leidžia teigti, kad kasmet mūsų šalyje nuo savo vaikų rankos žūsta iki 10 motinų. Beje, panašiai tiek naujagimių kasmet amžiams nutyla dėl savo gimdytojų kaltės.
Išgyvenimais nelinkę dalintis
Patekę į pataisos namus motinžudžiai dažniausiai niekuo iš kitų neišsiskiria. Taip „Akistatai" tvirtino kalbinti kelių įkalinimo įstaigų pareigūnai. Anot Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Rimo Miškelevičiaus, bene visi už motinų nužudymą įkalinti nuteistieji šioje įstaigoje užimti kasdieniu darbu (yra vadinamuose darbo būriuose). Mat jiems paskirtos gana ilgos laisvės atėmimo bausmės, o tokie palankiai vertinami darbe: išmokę vieno ar kito amato, tą patį darbą gali dirbti ilgai, nereikia keisti jų naujais darbininkais.
„Būna, atgabenamas pas mus asmuo, nuteistas už motinos nužudymą, vengia kitų nuteistųjų, nes bijo galimos reakcijos, šalinasi, net pasiprašo į baudos izoliatorių, kad būtų atskirai nuo minios, o vėliau, įsitikinęs, kad už jo padarytą nusikaltimą niekas kitaip nevertina, įsidrąsina, prisitaiko ir, susitaikęs su likimu, kantriai laukia paskirtos bausmės pabaigos", – sakė R. Miškelevičius.
Kelios kalbintos įkalinimo įstaigų psichologės teigė nesusidūrusios su būtent motinžudystės slegiamo kalinio problemomis, keliamomis ypatingų išgyvenimų dėl padaryto nusikaltimo. Nuteistieji dažniau nelinkę kaltinti save už tai, „kas atsitiko" (taip jie sako).
Motinos dienos šventės blanksta
Motina nuteistojo gyvenime – pats svarbiausias žmogus. Taip įkalinimo įstaigų darbuotojai tvirtina žinodami, kad kaliniai dažniausiai palaiko ryšius su savo mamomis. Žmonos ir sugyventinės „pelnytų" antrąją vietą. Tai suprantama: motinos visada viską atleidžia savo vaikams, jais rūpinasi. Galbūt todėl, kaip svarstė pašnekovai, motinžudžiams kiek sunkiau gyventi už grotų – jie patys atėmę iš savęs galimybę neprarasti ryšio su pačiu atlaidžiausiu žmogumi.
Anksčiau už grotų Motinos dienos proga vykdavo šventės – koncertai, parodos, konkursai ir vadinamosios atvirų durų dienos, kai į „zoną" buvo leidžiamos ir gausiai tuo naudodavosi kalinių motinos.
Tačiau pastaruoju metu tokių švenčių įkalinimo įstaigose vis mažiau, o Motinos diena tampa eiliniu sekmadieniu. „Matote, net motinos išsigimsta, – paaiškino Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas R. Miškelevičius. – Galima paskaičiuoti ir tik nustebti, kiek motinų vis bando slapta atgabenti savo įkalintiems sūnums kvaišalų ar kitų draudžiamų turėti daiktų! Anksčiau taip nebuvo – įkliūdavo draugai, broliai, seserys, mylimosios, bet tik ne motinos. Tad ir atvirų durų dienos nebeorganizuojame – juk galėtume įtarti kiekvieną atvykusią motiną".
Viena, kas tradiciška „zonoje" nuo seniai, tai prieš Motinos dieną paprastai padidėjanti nuteistųjų išsiunčiamų laiškų krūva. Nors šie laiškai jau seniai darbuotojų neatplėšiami ir neskaitomi, tačiau pareigūnai teigia, jog ir taip aišku: ant vokų – motinų pavardės, vokuose – pirštais apčiuopiami sveikinimai, beje, krizės „suploninti" – ne pirkti atvirukai, o pačių nupiešti paveikslėliai.
Jeigu būtų gyvos, motinos atleistų
Gal paradoksalu, tačiau didžioji dauguma motinų turbūt atleistų savo vaikams, prieš jas pakėlusiems peilį ar kirvį, mirtinai uždaužiusiems. Tik jos motinžudžių rankomis nutildytos amžiams, todėl negali to pasakyti. Bet Krosnos miestelio (Lazdijų r.) gyventojos Dalios Medušauskienės (54 m.) pavyzdys išduoda, kad motina savo vaikui atleidžia viską.
Ši moteris nuo užpraėjusių metų gruodžio – lovos ligonis, į patalą atgulusi po girto sūnaus Andriaus (27 m.) žiauraus išpuolio. To vakaro padariniai tragiški: Andriaus žmona Inga (25 m.) užmušta, o motina – sunkiai sužalota, pasmerkta invalidumui.
Tada „Akistatos" aplankyta D. Medušauskienė neslėpė, kad po sūnaus smurto protrūkio jos kūne nebebuvo sveikos vietos. Teko ilgai gydytis ligoninėje, po to – gyventi beveik vien skausmo malšinimo vaistais. Net pačiai atsisėsti lovoje moteriai ilgai buvo didžiausia kančia, „kaulai nelaikė", svoris nukrito iki 30 kilogramų.
Tačiau jau tuomet ji kelte kėlė save iš patalo ir puoselėjo viltį kuo greičiau atsistoti ant kojų, nes svajojo pamatyti teisiamą sūnų, jį paliesti ir pasakyti, kad piktumo jam nebelaiko. „Noriu jį morališkai palaikyti, – tuokart „Akistatai" sakė D. Medušauskienė. – Aš jam jau seniai atleidau. Juk jis – mano vaikas. Visos mamos atleistų. Aš nemokiau sūnaus būti žmogžudžiu. Nemušdavau jo, nerėkdavau ant jo".
Dabar, kai Andrius jau įkalintas 15 metų, vos išgyvenusi jo motina, nebeišeinanti iš ligoninių, iš paskutiniųjų siunčia jam pinigų ir cigarečių, rašo laiškus, galvoja apie būsimus pasimatymus ir meldžia Dievo palaimos nenumirti, kol nesulaukė žudiku tapusio sūnaus sugrįžtančio į laisvę...
„Nežinau, ar Andrius šiemet pasveikins mamą su Motinos diena, bet tikrai žinau, kad jis amžiams atėmė tokią galimybę iš savo dviejų mažamečių vaikų – juk nužudė jų motiną", – kaltino jauną vyrą viena Krosnos seniūnijos darbuotoja.
Iš nuteistųjų kūrybos
„Mama... Parsivesk mane, parsivesk. Iš paklydimų, iš netiesos, iš tuštybės parsivesk. Iš pykčio, iš keršto, iš apgaulės parsivadink. Iš netikėjimo, iš nuovargio, iš nevilties pasišauk. Juk pareisiu, mama, pareisiu. Dar menu Tavo tylią maldą už mane – negimusį. Dar girdžiu Tavo švelnią lopšinę prie manęs – atėjusio. Dar jaučiu Tavo kantrią meilę man – išėjusiam. Parsivesk... Nes kur man bereikės eiti, jei prarasiu tą vienintelį kelią..."
Tik faktai:
2003 metais teismas paskyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę Kalvarijos (Marijampolės apskr.) gyventojui Algimantui Maruškevičiui (dabar 49 m.), kuris girtas mirtinai uždaužė savo senutę motiną (79 m.).
2007 metais motinžudžiu tapo kaunietis Rimantas Skromovas (21 m.), reikalaudavęs, kad motina (53 m.) išvis nevartotų alkoholio. Jam paskirta 13 metų nelaisvės.
2008 metų spalį savo motiną (52 m.) mirtinai sumušė Simno miestelio (Alytaus r.) gyventojas Dainius Janciulevičius (20 m.). Jis nuteistas kalėti 16 metų.
2008 metais nuteista 16 metų kalėti Kubiliūnų kaimo (Pasvalio r.) gyventoja Zita Rodzė (59 m.), per išgertuves užmušusi savo motiną (79 m.).
Neseniai 20 metų pasiųstas už grotų Trakų rajono gyventojas Aleksandras Ševiakovas (38 m.), kirviu užkapojęs 2 sugėrovus. Jis 1989 metais Jašiūnų kaime (Šalčininkų r.) dėl pinigų nužudė savo motiną, tėvą ir mažametį brolį.
Bemaž pusė motinžudžių būna psichikos ligoniai ir ne nuteisiami, bet gydomi.
Lietuvos Baudžiamasis kodeksas asmeniui, kuris nužudė savo motiną (ar kitą šeimos narį), numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 20 metų arba įkalinimą iki gyvos galvos.
Irena Zubrickienė
