REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schäuble) interviu žurnalui “Spiegel” kalbėjo apie Europos pastangas išgelbėti Graikiją nuo bankroto.

REKLAMA
REKLAMA

Pasaulis pasikeitė

- 1992 m. garsus Krikščionių demokratų sąjungos, kuriai jūs priklausote, narys pažadėjo Vokietijos žmonėms: “Jei kurios šalies deficitas dėl jos pačios kaltės labai išaugs, nei Europos bendruomenė, nei šalys narės nebus įpareigotos padėti tai šaliai”. Ar žinote, kas tai pasakė?

REKLAMA

- Daugelis žmonių galėjo tai pasakyti.

- Tai buvo dabartinis Vokietijos prezidentas Horstas Kėleris (Horst Koehler). Ar šis teiginys vis dar galioja šiandien?

- Anuomet galvojau lygiai taip pat, kaip dabartinis prezidentas. Vienintelė problema, kad pasaulis pasikeitė. Kapitalo rinkos tapo tokios globalios, ko anuomet mes net negalėjome įsivaizduoti. Patyrėme finansinę krizę, iš kurios turime išmokti aiškią pamoką: negalime leisti vienos euro zonos narės, kaip Graikija, bankrotui virsti antruoju “Lehman Brothers”.

REKLAMA
REKLAMA

- Pastaraisiais metais ne kartą nutiko taip, kad šalis nebegalėjo išsimokėti savo skolų, bet tai nesukėlė globalios finansinės sistemos griūties. Kodėl Graikijos atveju turėtų būti kitaip?

- Nes Graikija yra Europos ekonomikos ir pinigų sąjungos (EPS) narė. Visos Graikijos skolos yra eurinės, bet neaišku kas, kam ir kiek skolingas. Dėl šios priežasties nacionalinio bankroto pasekmės būtų nesuskaičiuojamos.

Atpirkimo ožiai - mokesčių mokėtojai

- Siekiant išvengti nacionalinio bankroto jūs sutinkate pažeisti Europos susitarimus, kurie aiškiai atmeta krizinių išmokų galimybę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Taip, nė viena šalis narė negali būti verčiama mokėti kitiems. Bet jei šalys nori pasiūlyti savanorišką pagalbą, kaip Graikijos atveju, tai ne tik leidžiama, bet tai taip pat yra mūsų interesas. Mes visi patirsime naudą užtikrindami euro zonos stabilumą.

- Bet vokiečiai ne taip suprato sąjungos stabilumą. Jie buvo patikinti, kad euras bus stabilus, kaip Vokietijos markė. O dabar mokesčių mokėtojų pinigai atiteks šaliai, kurios ketvirtadalio gyventojų pensijos dažnai yra didesnės nei algos. Ar taip norima įdiegti pasitikėjimą euru?

REKLAMA

- Pirmiausia, kiekvienas, atostogavęs Graikijoje, žino, kad pragyvenimo lygis ten nėra aukštesnis nei Vokietijoje. Antra, Graikija moka didelę kainą už Europos pagalbą.

- Vokietijos Vyriausybė ilgą laiką ryžtingai priešinosi krizinėms išmokoms Graikijai. Kodėl nusileidote?

- Mes nenusileidome. Šalies Vyriausybė patvirtino patikimą griežtos ekonomikos programą. Štai kodėl Vokietijos Vyriausybė pasirengusi prisiimti atsakomybę.

- Kanclerės Angelos Merkel žodžius žmonės suprato kiek kitaip.

- Tai greičiausiai tik jūsų interpretacija.

- Bet mes nebuvome vieninteliai. A.Merkel buvo vadinama “Madame Non” (“Ponia Ne”) visoje Europoje.

REKLAMA

- Šis apibūdinimas klaidingas. Kanclerė nuosekliai teigė, kad mes norime suteikti paramą kaip paskutinę priemonę.

Nemato rizikos

- Bet paprasti vokiečiai A.Merkel žodžius suprato taip: “Graikai negaus nieko”.

- Išlaikyti tiek politiškai, tiek ekonomiškai veiksnią Europą - geriausias būdas pasirūpinti vokiečių ateitimi. Pinigų sąjunga mums ir mūsų eksporto industrijai bus daug naudingesnė nei kam kitam. Tai turi būti nuolat kartojama, net jei visuomenės apklausos rodo, kad tai nėra labai populiarus požiūris.

- Vargu ar kas tiki, jog pavyks restruktūrizuoti Graikiją. Griežtos ekonomikos programa jau dabar skaudžiai atsiliepia šios šalies ekonomikai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Panašiai buvo Airijoje ir Estijoje. Tačiau tai paskata įgyvendinti kietą politiką.

- Kitos euro šalys taip pat iki ausų įklimpusios į skolas. Kas bus, jei finansinės paramos pareikalaus Portugalija ar Italija?

- Nėra jokių ženklų, kad tai nutiks.

- Ar įmanoma, kad po Graikijos precedento Europa nepadėtų tokiai šaliai kaip Ispanija?

- Turime vengti tokios rizikos. Teisinis pagrindas tam jau egzistuoja. Tai ES Stabilumo ir augimo paktas, kuris sudaro sąlygas imtis sankcijų šaliai narei nugrimzdus į skolas.

- Bet šis paktas niekada nesuveikė, euro zonos šalys sugebėjo jį ne kartą apeiti.

- Privalome atnaujinti šį paktą. Kaip tik to ir siekiame.

Kodėl graikai moka daugiau nei lietuviai?

- Daugelis ekonomistų tvirtina, kad Europa nesusitvarkytų su antra tokia šalimi kaip Graikija. Sutinkate?

REKLAMA

- Manau, šie ekonomistai nesuvokia, kad jie maitina verslą abejotinomis spekuliacijomis. Graikijos situacija negali būti lyginama su kitomis šalimis.

- Kartą sakėte, kad Bendrijai turi būti suteikta galimybė išmesti šalį iš euro zonos.

- Tai būtų logiškas žingsnis. Kodėl Graikija šiuo metu turi mokėti didesnes palūkanų normas nei Lietuva, nors abi šalys yra smarkiai prasiskolinusios? Atsakymas - Graikija negali devalvuoti savo valiutos, nes yra euro zonos narė. Štai kodėl būtų logiška esant kritinei situacijai leisti šalims pasitraukti iš euro zonos.

REKLAMA

Informacija

Penktadienį Graikija paprašė aktyvinti ES ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbos mechanizmą.

Finansinė parama gali siekti 40-80 mlrd. eurų.

Didžiausia paskolos dalis tektų Vokietijai - apie 8,4 mlrd. eurų.

Vokietijos finansų ministras V.Šoiblė vakar pareiškė, kad joks sprendimas dėl paramos Graikijai dar nėra priimtas. Viskas priklauso nuo to, ar Graikija imsis griežtų taupymo priemonių. “Faktas, kad nei ES, nei Vokietijos Vyriausybė nepriėmė sprendimo, reiškia, kad atsakymas gali būti ir teigiamas, ir neigiamas”, - teigė ministras.

Šią savaitę Graikija turėtų pateikti detalų biudžeto deficito mažinimo planą šiems metams bei 2011-2012 m.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų