Kas iš to žmogui, jei jis laimės visą pasaulį, o praras savo sielą?
Šiuo metu nepaprastai populiari „Saulėlydžio“ saga gvildena klausimą: kas yra amžinas gyvenimas – dovana ar prakeiksmas? Šią temą pirmasis iškėlė nemaraus klasikinio romano „Doriano Grėjaus portretas“ autorius Oscaras Wilde’as.
Nors tuo sunku patikėti, tačiau tai yra vienintelis žymiausio antrosios XIX amžiaus pusės britų esteto, poeto ir dramaturgo romanas. Pirmąkart išleistas 1890-aisiais, šis kūrinys iki šiol vis dar skaitomas ir nuolat perleidžiamas įvairiausiose pasaulio šalyse. Jis dar svarbesnis XXI – ajame amžiuje, kur jaunystė ir grožis tarsi tapo vieninteliu keliu į sėkmę ir populiarumą.
Dorianas Grėjus amžinai jaunas... Ir amžiams prakeiktas. Talentingo dailininko Bezilio mūza, nepaprastai išvaizdus ir turtingas jaunuolis Dorianas susipažįsta su lordu Henriu, įkūnijančiu viską, kas nepadoru, nusikalstamai drąsu ir prieštarauja pasaulietinėms normoms. Šis įtraukia į gyvenimą, kurio pagrindinis variklis – egocentrizmas ir savimeilė. Grėjus parduoda sielą velniui – tampa nemirtinguoju, už kurį ima senti portretas...
Užburiančią pavydo, meilės, neapykantos, nuodėmės studiją režisierius Oliveris Parkeris ką tik, jau 20 kartą, perkelė į didįjį ekraną pakvietęs Doriano vaidmeniui aktorių Beną Barnesą („Narnijos kronikų“ princą Kaspijaną).
