Šiandien JAV Senate svarstoma prezidento Baracko Obamos inicijuota finansų reforma. Baltieji rūmai siekia pagaliau užmauti apynasrį finansų institucijoms, o šios spaudžia Kongresą, kad atmestų reformą.
Nesutarimai Kongrese
B. Obama praėjusią savaitę perspėjo, kad vetuos finansų reformą, jei ji gins Volstrito, o ne paprastų amerikiečių interesus. Jis pažadėjo, kad valstybė daugiau nemokės už bankų klaidas mokesčių mokėtojų pinigais. B. Obama piktinosi, kad finansų firmos elgėsi kaip „banditai“ ir, neužkirtus kelio jų savivalei, krizė vėl pasikartos.
„Svarbiausia – ar mes išmokome krizės pamoką, ar mes rizikuosime ją vėl sukelti“, – interviu savaitgalį kalbėjo B. Obama.
Tačiau JAV vadovas atmetė kaltinimus, esą jis pasisako prieš laisvąją rinką. Respublikonai atrėžė, kad griežtas finansų reguliavimo planas smogs JAV ekonomikai. Esą didžiosios finansų kompanijos pasitrauks iš šalies. Vis dėlto respublikonai pripažino, kad reforma būtina, nors ir nesutaria su demokratais dėl būdų, kaip ją įgyvendinti.
Todėl B. Obamos reformos likimas kybo ant plauko. Ekspertai perspėjo, kad partijos gali nerasti kompromiso.
„Ir respublikonai, ir demokratai sutinka, kad reformos reikia. Tačiau nesutariama, kaip ji bus įgyvendinta, – sakė politikos ekspertas Mattas Schumsky's. – Deja, respublikonai nori matyti visiškai kitokią reformą nei demokratai“.
Aktyviai veikia lobistai
Senatą spaudžia ir finansų institucijų lobistai. Apie kompanijas, kurios išleidžia milijonus, kad blokuotų reformą, užsiminė ir B. Obama. Bet ir Demokratų partija yra susijusi su finansų institucijomis, todėl neaišku, ar visi partijos nariai aklai palaikys B. Obamos planą.
Politikos mokslų profesorius Jackas Pitney'us sako: „Problema ta, kad finansų sistema – dvipartinė. Demokratai negali pateikti Volstrito kaip respublikonų bastiono, nes nemažai pinigų byrėjo ir į demokratų sąskaitą“.
