Didžiausią iš Lietuvos didmiesčių – daugiau nei 17 proc. – nedarbą turintis Panevėžys tiek bedarbių sako turėjęs tik po Rusijos krizės.
Maitinimo ir transporto įmonės sako iš karto tai pajutusios: žmonės mažiau valgo kavinėse, mažiau važiuoja mikroautobusais. Tačiau rankas pagaliau trina prekybininkai – taupydami pinigus, panevėžiečiai apsiperka vietos, o ne Vilniaus prekybos ir pramogų centruose.
Prieš metus praeivius viliojusios įvairių košių degustacijomis, šiemet „Žaliojo žiogo“ kavinės darbuotojos leidžia ramiai jiems eiti pro šalį. Tačiau kainų viliotinis persikėlė į meniu – patiekalai pigesni ir paprastesni.
Privatūs vežėjai sako jau pamiršę tuos laikus, kai keleivių būdavo sausakimša. Esą užsipylę nebrangių dujų, žmonės sulipo į savo automobilius, o bedarbiai užsėdo dviračius.
Šiuo metu kas penktas panevėžietis bedarbis, tad yra priverstas dažnai varstyti darbo biržos duris.
Jos vadovai pripažįsta, kad darbdaviai kelia aukštesnius reikalavimus siūlydami darbą tik kvalifikuotiems specialistams, o dažniausiai pagal terminuotą darbo sutartį.
Darbo biržos vadovai stebisi, kodėl padaugėjo žmonių išeinančių iš darbo savo noru. Esą išeiti juos galėjo priversti darbdaviai.
Tačiau didžiulis nedarbas – laimė prekybininkams. Anot jų, pardavimai šiemet išaugo beveik 50 proc. Atsigavo avalynės, drabužių prekyba, o dabar pajudėjo ir čia įsikūrusių restoranų apyvarta. Dėl išaugusių degalų kainų ir sumažėjusių atlyginimų žmonės apsiperka vietoje, tad krizė esą meškos paslaugą padariusi ne mažesnių miestų, o Vilniaus ir Kauno prekybos centrams.
„Žmogus pasiskaičiuoja, ar jam verta dėl batų poros, striukės vykti į Vilnių“, – sako prekybos centro „Babilonas I“ vadovė Jūratė Nekrasovienė.
Anot Panevėžio darbo biržos vadovo, nedarbas mieste pasiekęs viršūnę ir jau turėtų stabilizuotis.
Zina Paškevičienė, LTV naujienų tarnyba
