REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Globalizacijos kritikė: net ir karas yra naudingas ekonomikai

Ekonomistė ir globalizacijos kritikė Noreena Hertz dar 2001 metais perspėjo dėl pernelyg galingais tapusių bankų, nežaboto godulio ir nereguliuojamų rinkų keliamo pavojaus. Duodama interviu „Spiegel Online“, ji taip pat pasidalijo savo mintimis apie tai, kodėl, vertinant ekonomikos būklę, nereikia kliautis vien BVP rodikliu ir kodėl kapitalizmas dabar yra atsidūręs ant pokyčių slenksčio.

REKLAMA
REKLAMA

Spiegel Online: Dr. Hertz, labai dažnai skaitome apie tai, kiek augo ar smuko šalies ekonomika. Kodėl į bendrąjį vidaus produktą (BVP) žvelgiama taip rimtai?

REKLAMA

N. Hertz: Jį lengva pamatuoti ir jis parodo, kaip vienos šalies ekonomika atrodo ją lyginant su kitos šalies ekonomika. Kiekviena šalies dėl to savo ekonominę sėkmę matuoja remdamasi BVP. Išimtis yra tik Butanas.

Spiegel Online: Remiantis Butano Konstitucija, žmonės kiekvienais metais turi tapti ne turtingesni, o laimingesni. Maža Azijos karalystė to su socialiai teisingesne visuomene ir geresne gamtos apsauga. Ar tai yra geresnis požiūris?

REKLAMA
REKLAMA

N. Hertz: BVP matuoja tik mažą ekonominės sėkmės dalį. Ignoruojami kai kurie itin svarbūs aspektai. Paimkime, kad ir pavyzdžiui subalansuotą augimą. Yra absurdiška, kad šalis gali turėti aukštus ekonominio augimo reitingus, nes ji turi aplinką itin teršiančią pramonę. Oro kokybė, sveikata, moterų padaryta pažanga, vaikų rūpyba ir socialinė sanglauda – visa tai yra svarbūs ekonominiai faktoriai. BVP neparodo, ar ekonomika yra inovatyvi. Jis taip pat neparodo, ar gaminami produktai bus sėkmingi ilgalaikėje perspektyvoje, ar išeis iš mados jau rytoj. Tačiau iki šiol nebuvo jokio pakaitalo BVP.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Spiegel Online: Ekspertai teigia, kad augimas yra svarbus kuriant gerovę.

N. Hertz: Tai niekada nebuvo įrodyta. Šalies ekonomika gali augti milžiniškai, tačiau didžioji dalis gyventojų gali likti skurde. Čia pavyzdys yra Rusija. Ši šalis turi didžiulius augimo tempus, tačiau iš to pelnosi vos keli žmonės. Ilgiau nei pastaruosius 25 metus praraja tarp turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų tik auga. Nėra absoliučiai jokios koreliacijos tarp teisingos visuomenės ir BVP augimo. Priežastys, dėl kurių auga šalies ekonomika, taip pat gali būti labai negatyvios. Pavyzdžiui, karas yra geras ekonominiam augimui. Taip yra ir dėl gamtinių nelaimių. Haitis turės didelius augimo tempus, nes visas turės būti atstatyta.

REKLAMA

Spiegel Online: Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nori į BVP skaičiavimą įtraukti tokius faktorius kaip laimė.

N. Hertz: Taip, tai yra absoliučiai toliaregiškas požiūris. Vis daugiau ir daugiau žmonių laikosi nuomonės, kad BVP nebėra adekvatus, nes jis matuoja tik produkciją.

Spiegel Online: Kokią konkrečią formą įgautų toks modelis?

N. Hertz: Tai gali būti tam tikras krepšelis su skirtingais faktoriais, pavyzdžiui, teisingumu, aplinkosauga, gyventojų sveikatos rodikliais. Šie faktoriai būtų matuojami skirtingai.

REKLAMA

Spiegel Online: Ir kiek svorio jūs suteiktumėte BVP?

N. Hertz: BVP kažką reiškia ir būtinai turi būti įtrauktas į krepšelį. Tačiau mes turime nuspręsti, ar mes norime matuoti sėkmę tik matuodami absoliučią ekonominę gerovę vardan jos pačios ar mes norime atkreipti dėmesį ir į tai, kaip ši gerovė yra paskirstoma ir kiek subalansuota ji yra.

Spiegel Online: Ar jūs tikite, kad pirmaujančios pramoninės valstybės atsisakys BVP savo ekonomikos lyginimui su kitomis šalimis?

N. Hertz: Tiesa, kad BVP ilgą laiką buvo bendras sėkmės matavimo rodiklis. Tačiau, jei politikai turi priimti geriausius sprendimus, jiems reikia matuoti reikiamus dalykus. Susikoncentravimas vien ties BVP yra atitrūkęs nuo to, ką mes žinome apie tai, kas daro visuomenes geresnes ar blogesnes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Spiegel Online: Tačiau klimato kaitos konferencija Kopenhagoje žlugo pagrinde dėl to, kad tokios šalys kaip Kinija nenorėjo pažaboti ekonominio augimo.

N. Hertz: Jei kai kurios šalys pradės naudoti alternatyvų matavimo būdą, kitos darys tą patį. Tačiau jūs esate teisus. Tokios šalys kaip Kinija yra visiškai susikoncentravusios ties augimu. Jei jų ekonomika auga tik 7 ar 8 proc., jie tai laiko nesėkme. Tačiau tai nereiškia, kad kitos šalys taip pat turi likti susikoncentravusios tik į BVP didinimą.

Spiegel Online: Tačiau visos šalys išskyrus Butaną tai daro. O N. Sarkozy savo žodžius dar turi įgyvendinti praktikoje.

REKLAMA

N. Hertz: Aš esu įsitikinusi, kad kapitalizmas yra ant posūkio taško. Finansinė krizė galėjo kilti tik todėl, kad žmonės buvo pernelyg susikoncentravę į augimą ir neklausė, iš kur tas augimas kyla ir kokia to augimo kaina. Krizė buvo žadintuvo skambutis daugumai žmonių, kurie priėmė senos sistemos taisykles. Ir dauguma žmonių – sprendimų priėmėjų, akademikų, ekonomistų, politikų, o taip pat ir eilinių žmonių gatvėje – pradeda klausti, ar senos taisyklės iš tikro buvo sąžiningos ir teisingos.

Spiegel Online: Jūs vadinate tai perėjimu nuo Gucci kapitalizmo į kooperatyvinį kapitalizmą.

N. Hertz: Gucci kapitalizme žmonės tikėjo, kad rinkos yra absoliučiai racionalios ir patikimos. Ekonomistai kūrė į modelius su karikatūrinėmis prielaidomis apie žmones kaip superracionalius pelno maksimizuotojus. Jie bandė aprašyti kompleksinį pasaulį neskirdami dėmesio politikai, ekonomikai ir istorijai. Jie visa tai ignoravo. Tačiau dabar tie ekonomistai pradeda visa tai kvestionuoti. Įdomu tai, kad Nobelio premija nebuvo skirta tradiciniam ekonomistui, o buvo įteikta Elinor Ostrom, kuri kvestionuoja pamatines klasikinės ekonomikos prielaidas.

REKLAMA

Spiegel Online: Kokią formą įgaus kompanijos kooperatyvniame kapitalizme?

N. Hertz: Jau yra kompanijų, kurios priėmė kooperatyvinį verslo modelį. Silicio slėnyje besikuriančios kompanijos ar  atviro kodo programinės įrangos tiekėjai yra tik keli iš pavyzdžių. Šios kompanijos jau nebesivadovauja Gucci kapitalizmu. Jos dirba besivadovaudamos principais, kurie atvirai vertina bendradarbiavimą, partnerystę, tinkliškumą, ryšius ir socialines jėgas – vertybes, kurios anksčiau buvo beveik belaikomos turinčiomis ekonominę vertę. Tačiau mes matėme, kad jos kartais gali būti žymiai sėkmingesnės nei senieji modeliai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Spiegel Online: Maždaug prieš metus jūs parašėte esė apie perėjimą į kooperatyvinį kapitalizmą. Tačiau nuo to laiko niekas nepakito ir bankininkai toliau sau moka didžiules premijas.

N. Hertz: Šiuo metu sugyvena dvi paralelinės realybės. Bankininkai, kurių dauguma nesupranta eilinių žmonių rūpesčių, gyvena vienoje realybėje. Likusi ekonomika, kurioje esame mes visi, gyvena kitoje realybėje. Sakyti, kad niekas nepasikeitė, reiškia nuvertinti daugumą inovacijų, kurias mes matome mąstyme ir veikloje.

Spiegel Online: Ar politikai nesugebėjo įsikišti?

N. Hertz: Politika, deja, yra labai priklausoma nuo ekonomikos. JAV Wall Streetas remia didžiąsias politines partijas. Didžiojoje Britanijoje artėja rinkimai. Leiboristų partija veikiausiai juos pralaimės ir bankuose yra itin daug darbo vietų, kurias politikai norėtų užimti, kai pasitrauks iš politikos.

REKLAMA

Negana to, finansinis sektorius Didžiojoje Britanijoje sudaro didelę dalį BVP. Skirtingos šalys skirtingai atsakė į krizę. Šiuo metu labai daug kalbama apie mokesčius ir rinkliavas ar kitas priemones, kurias reikia uždėti bankams, norint suvaldyti riziką. Ir dabar atsiranda suvokimas, kad politikams galima kištis į rinką. Šis įsitikinimas prieš krizę buvo beveik išnykęs.

Spiegel Online: Ar yra jausmas, kad dabar jau yra per vėlu?

N. Hertz: Ne. Dar nėra vėlu daryti pokyčius. Kai kalbame apie finansinio sektoriaus reformą, Didžioji Britanija, pavyzdžiui, uždėjo 50 proc. mokestį bankininkų premijoms. Olandija siekia nustatyti bankininkų atlyginimų limitą. Vyksta tarptautiniai susitikimai, kuriuose diskutuojama apie tai, kaip šį sektorių padaryti mažiau rizikingą. Tačiau, galvojant plačiau, ši krizė atskleidė skyles senojoje sistemoje – Gucci kapitalizme. Negana to, ši ideologija nebuvo pilnai perimta naujai iškylančių galios centrų – Brazilijos, Indijos ir Kinijos. Šios šalys dabar turi didelę ir vis augančią globalinę įtaką. Mano nuomone, labai neįtikėtina, kad ateitis bus tokia kaip praeitis.

REKLAMA

Spiegel Online: Kokia bus ateitis?

N. Hertz: Mes žengiame į kompleksiškumo, įvairovės ir bendradarbiavimo amžių. Šios trys kryptys lems viską nuo inovacijų iki nuosavybės struktūrų. Tai bus ateitis, kurioje tokios savybės kaip holistinis mąstymas ir kritinė analizė bus būtinos, kur supratimas, kaip valdyti tinklus, bus svarbus, ir kurioje mes turime tapti lankstesni, kad galėtume pasirengti ir susitvarkyti su pokyčiais, kai jie ateis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų