„Politinę valdžią Lietuvoje uzurpavo partijos, o mūsų Lietuvos žmonės, piliečiai yra praktiškai atstumti arba prie jos neprileidžiami... Tai yra mūsų demokratijos degradacija. Per 20 metų nesugebėjome leisti žmonėms dalyvauti rinkimuose“, – tokiais pareiškimais svaidosi Dalia Grybauskaitė, agituodama Seimą ir politines partijas kuo greičiau įteisinti tiesioginius merų rinkimus – esą tai galėtų pakeisti situaciją. Nepartinė D. Grybauskaitė įsitikinusi, kad „tada žmonės žinotų, kad išrinko ir atsako už tą merą.“
Visuomenės apklausos rodo: daugumą šią idėją palaiko, tačiau iki šiol nėra aišku, kokios būtų piliečių renkamos miesto galvos galios, statusas miesto taryboje.
Konservatoriai dar mąsto
Išgirdęs apie griežtas prezidentės nuostatas premjeras A.Kubilius prisipažino: jis nesąs didelis tiesioginių mero rinkimų entuziastas. D. Grybauskaitės entuziazmą, pataikaujantį visuomenės apklausoms gesina ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikčionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma: „Gerai, kai politikai masto, o ne pasižiūrėję į apklausos rezultatus lenktyniauja, kuris pirmas garsiau paskelbs, kad yra „už“, – partijos vedliui antrino J. Razma, tačiau sakė palaikąs tiesiogiai renkamo mero idėją.
„Visko mero rinkimai neišspręs. Išsirinkus tokį merą savivaldoje ryški saulės šviesa tikrai nesuspindės“, – sakė jis.
Didžiausios Seimo frakcijos vedlys negalėjo užtikrinti, jog konservatoriai-krikdemai sprendžiant šį klausimą Seime bus vieningi, esą jis galįs kalbėti tik už save. „Kaip politikas aš kolegas įtikinėsiu, kad tai – būtina“, – „Balsas.lt“ aiškino J. Razma.
Neva bijo oligarchų
Kiek TS-LKD frakcijos narių tiesiogiai renkamo mero idėjai abejingi J. Razma pasakyti negalėjo, tačiau, pasak jo, tokių tikrai yra. Frakcijos kolegos esą labiausiai baiminasi „didelių pinigų įtakos“, „galimų oligarchijos tendencijų“.
Opozicija kiek kitaip aiškina tokį konservatorių-krikdemų abejingumą: esą šie bijo ne didelių pinigų įtakos, o tik to, kad renkant merus tiesiogiai jiems iš rankų gali išslysti valdžia – juk du didieji miestai kol kas yra valdomi būtent valdančiųjų TS-LKD atstovų.
J. Razma, atremdamas tokius įtarimus sako, kad, pavyzdžiui, Kaune kitų partijų lyderiu ir taip „nelabai matosi“. „Tačiau dėl Vilniaus – sutikčiau. Gali būti daugiau tų abejonių, tačiau kiekvienu atveju gali būti kitas kandidatas, partijos demokratiškai patvirtintas. Nemnau, kad esame blogesnėje situacijoje nei kitos partijos.“
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas dievagojosi, jog kad jų partija su oligarchais ar kokiomis nors verslo grupėmis nėra susiję – o tai, J. Razmos žodžiais, tiesiogiai renkant merą – minusas.
„Tikrai nepasižymime, kad būtume suaugę į glaudžius santykius su verslo grupėmis ir tikėtumėmės, kad mūsų kandidatai į merus bus finansuojami dideliais pinigais ar neskaidriai. Toje konkurencinėje kovoje, žinoma, mes su minusu. Bet mes taip pat nenorime, kad kiti laimėtų tokiu būdu“, – tačiau J. Razma vylėsi, kad tai būtų galima suvaldyti, tad vis tiek palaikąs pačią idėją.
Madinga, tačiau ne panacėja
„Amerikoje, Rusijoje tokia tvarka galioja, nors rusai jau persvarsto ją, norėdami daugiau centralizacijos. Europoje taip beveik niekur nėra“, – tvirtina politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Antanas Kulakauskas. Anot jo, politiškai tiesioginiai merų rinkimai yra madingi ir populiarūs, tačiau, kaip pabrėžia analitikas, nėra panacėja.
A. Kulakauskas sako, kad ta pataisos formuluotė, už kurią jau balsavo praėjusios kadencijos Seimas, numato, jog meras bus savo valdose niekieno nekontroliuojamas kunigaikštis, o tiesiogiai renkamas ir didelius įgaliojimus turintis asmuo gali tapti ir oligarchų įrankiu.
Anot eksperto, nėra prasmės tikėtis, jog tiesioginiai rinkimai labai jau pakeis situaciją daugelyje rajonų. Jo teigimu, daugelyje savivaldybių susiklosčiusi tokia padėtis, kad dauguma konkurentų į merus bus tiesiog formalūs oponentai, panašūs į tuos, kas mėgino mesti iššūkį D. Grybauskaitei prezidento rinkimuose. „Reiktų tvarkyti administracinį teritorinį suskirstymą ir savivaldą reglamentuojančius įstatymus. Savivaldybės Lietuvoje – aiškiai per didelės.“
A. Kulakauskas įsitikinęs: Lietuvai reiktų, bent jau didžiuosiuose miestuose, atsisakyti vieno lygio savivaldos. „Lazdynuose gyvenančiam žmogui menkai rūpi Žirmūnų specifinės problemos. Europos savivaldos chartija ir mūsų įstatymai numato, kad savivaldos subjektas yra bendruomenė. Tą ir reikia įtvirtinti. Vien tiesioginių merų ir seniūnų rinkimų, ypač prie mūsų korupcijos lygio, demokratinei kontrolei neužtenka. Reiktų dar ir seniūnijų tarybų.
