Kaimiečiai nepasitiki pakelių medžius geninčiais ar pjaunančiais kelininkais, baimindamiesi, kad jie nenupjautų ir sveikų medžių.
Keliu Biržai - Rokiškis važiuojantys žmonės šios savaitės viduryje sunerimo pamatę, kad pavasario nebesulauks pakelės tuopos. Medžius į pusnis guldė kelininkų pjūklai. Biržiečiai teiravosi, kas nutiko, kad toli nuo važiuojamosios kelio dalies augančios tuopos pasmerktos mirčiai. Gyventojai tvirtino, jog šioje miesto dalyje medžių ne per daug, todėl įvažiuojant į miestą būdavo malonu matyti aukštus, lieknus medžius.
Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus kraštovaizdžio specialistė Zita Pipirienė sakė, jog kelininkai turi leidimą nupjauti ne kai kurias, o visas minėto kelio apsauginėje juostoje augančias tuopas, nes jos užsikrėtusios puviniu. Leidimo pašalinti tuopas prašė Biržų miesto seniūnija.
Pasak kraštovaizdžio specialistės, šių medžių amžius neilgas, jis tesiekia 30 - 40 metų. Jau seniai pastebėta, kad minėtos tuopos pūva ir džiūsta, todėl tarp jų buvo pasodintos mažos eglutės. Dabar joms darosi sunku augti ant tuopų šaknų - atėjo metas, kad seni, ligoti medžiai užleistų vietą jauniems.
Zita Pipirienė pastebėjo, jog teks nupjauti ir netoli Kupreliškio augantį klevą, kuriame žioji didelė drevė. Beje, šį klevą kelininkai „pastebėjo" tik po to, kai į „Šiaurės rytus" kreipėsi to krašto žmonės. Jie gailėjo nukirsto šimtamečio ąžuolo ir stebėjosi, kodėl griuvo beveik sveikas medis, o avarinis klevas „nepastebimas".
Dėl kelininkų genimų medžių praėjusį ketvirtadienį nerimavo ir kai kurie būginiečiai. Jie teiravosi, ar darbai atliekami legaliai ir kam atiteks sodybų pakraščiuose nugenėtų beržų, uosių bei kitų medžių šakos. Kaimiečiai pyko, kad kelininkai išsiveža stambias šakas, o jiems palieka tik smulkmę. Žmonės nerimavo, kodėl tose vietose, kur nupjaunamos šakos, nepatepama specialiu tepalu, kuris esą apsaugotų nuo puvinio ir gydytų medžio žaizdas. Kaimiečiai teigė, jog taip dirbama neva specialiai, kad medžiai pradėtų pūti ir kitąmet būtų galima juos nupjauti.
Tačiau Zita Pipirienė nuramino, jog Būginiuose visi darbai atliekami teisėtai - lapuočiai genimi apsauginėje kelio juostoje. Pasak kraštovaizdžio specialistės, kelininkai turi teisę išsivežti visą medieną. „Kam išduodamas leidimas, tam atitenka ir mediena", - sakė Z. Pipirienė. Pasak jos, klysta tie žmonės, kurie mano, jog jiems priklauso apsauginėje juostoje ties jų sodyba augantys medžiai. Tačiau malkų norintys kaimiečiai turi teisę prašyti leidimo jiems patiems išgenėti ar nupjauti pakelės medžius bei krūmus. Bet tai reikėtų padaryti laiku. Tada pjovėjai įgytų teisę ir į medieną.
Kraštovaizdžio specialistė pastebėjo, jog pjūvių vietas specialiais medžių vaistais užtepa vokiečiai. Tačiau visai kitaip elgiasi švedų miškininkai. Jie yra padarę išvadą, jog tepalas, kuriame daug riebalų, negali gerai sukibti su gyvu medžiu. Dėl to esą susidaro oro tarpai ir sąlygos patekti infekcijai, kuri vėliau pražudo ir visą medį. Zita Pipirienė mano, jog švedų medžių priežiūros mokykla yra geresnė ir ja vadovautis teisingiausia. Todėl mūsų rajone genimų medžių žaizdos vaistais netepamos. „Jei medis jaunas, stiprus, jei teisingai nugenimas, jis pats užgydo savo žaizdas", - aiškino Zita Pipirienė. Ji tvirtino, kad kelininkai gerai žino, kaip reikia dirbti.
Gražina Dagytė
