Lietuvos valdžia vėl skolinasi ir teigia, kad tai daro puikiomis sąlygomis. Kas iš to? Su triumfu apie pasiskolinimą doleriais paskelbiant iš pačios „pinigų gaminimo mašinos“ JAV – NASDAQ biržos, kurią oficialiai atidarė Andrius Kubilius – (anti)krizinis premjeras.
Kaip skelbia oficialūs Vyriausybės atstovai, Finansų ministerija, pasiskolinti 2 milijardus JAV dolerių pavyko pigiai ir už gerus procentus (7,375 proc. metinių palūkanų 10 metų laikotarpiui).
Lietuva ir toliau skolinasi, nežiūrint į perspėjimus, kad situacija darosi vis grėsmingesnė. Ką apie tai mano žymūs Lietuvos ekonomistai, finansų analitikai? „Balsas.lt“ pasiteiravo jų nuomonės, ar nėra realu, kad, skolinantis tokiais tempais, Lietuva greitai bus visiškai nustekenta. O gal tai vaistas nuo visų ekonomikos ligų, ir kito kelio tiesiog nėra? Taigi, kur reikėtų dėti kablelį?
Būtina efektyvinti viešojo sektoriaus valdymą
Rimantas Rudzkis, DNB NORD finansų analitikas, teigia, kad šį kartą Lietuvos valdžia pasiskolino ganėtinai geromis sąlygomis, tačiau svarbiausia, kad tie skolinti pinigai būtų panaudoti tikslingai.
„Būtina efektyvinti viešojo sektoriaus valdymą, ir kuo greičiau. Tik pagerinus sąlygas verslui, pradėjus efektyviai valdyti viešąjį sektorių, valstybės skolinti pinigai būtų panaudojami efektyviau. Būtina sukurti naują mechanizmą, vykdantį kontrolę, nes vien „Saulėlydžio“ komisijos nepakanka“, – sakė R. Rudzkis. Pasak pašnekovo, puikus pavyzdys galėtų būti Estija, kuri pirmąjį 2009 metų pusmetį turėjo apie 9 proc. biudžeto deficitą, o antrąjį sugebėjo užbaigti netgi su šiokiu tokiu perviršiu. R. Rudzkio manymu, naujausia 2 mlrd. JAV dolerių paskola galbūt galėjo Lietuvai kainuoti pigiau, tačiau skolinimui įtakos turi ne tik Lietuvos ekonominė situacija, bet ir, pavyzdžiui, Graikijos problemos.
Įtampa išliks
Ekonomikai vis dar buksuojant, įtampa formuojant biudžetą ir poreikis skolintis išliks, pastebi ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Situacija finansų ir ekonomikos sektoriuose yra sudėtinga, ir stebuklingo vaisto nuo problemų nėra. „Kol ekonomika neatsistos ant kojų ir bent jau nepasieks minimalaus augimo, biudžeto įtampa toliau egzistuos, atitinkamai išliks ir didžiulis poreikis skolintis. Įdomu būtų pažiūrėti į akis tiems „stebukladariams“, kurie siūlo sugrąžinti mokesčių lengvatas, sumažinti mokesčių tarifus, padidinti biudžeto išlaidas ir tuo pat metu sustabdyti valstybės skolos didėjimą“, - stebėjosi ekspertas.
Pašnekovo manymu, jei bus dar labiau „karpomos“ socialinės išmokos, gali įvykti „socialinis sprogimas“. Antra vertus, būtų galima mažinti viešojo sektoriaus išlaidas jungiant kontroliuojančias įstaigas. G. Nausėda kategoriškai pasisako prieš tolesnį mokesčių naštos didinimą, nes tai duotų priešingą nei tikimasi rezultatą.
TIK FAKTAI
Oficialus Finansų ministerijos komentaras:
Lietuva 2009 metais pasiskolino 13 mlrd. 811,2 mln. litų. 2010 metais jau pasiskolinta beveik 5 mlrd. litų.
2010 metais numatomas viešųjų finansų deficitas – 8,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), jam finansuoti reikės apie 7,6 mlrd. litų.
Numatoma, kad 2010 metų pabaigoje valstybės skola sudarys apie 37 proc. BVP (finansų analitikai prognozuoja 40 proc. deficitą – red. past.). Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendindama biudžeto konsolidavimo priemones, siekia sumažinti biudžeto deficitą nuo 8,1 proc. BVP 2010 metais iki 3 proc. BVP 2012 metais. Atitinkamai mažės ir skolinimosi apimtys. Naujausios emisijos išpirkimo data dera prie esamų valstybės skolinių įsipareigojimų grąžinimo grafiko, kuriuo siekiama išvengti didelių grąžinimų koncentracijos vienu metu.
