Kai vakar vakaro žiniose pamačiau Premjero pareiškimą, jog po „nuoširdaus“ pokalbio su STT vadovu jis nesužinojo jokios informacijos, kuri patvirtintų sveikatos apsaugos ministro A.Čapliko kaltę dėl vienokių ar kitokių jo vadovaujamoje ministerijoje atliktų veiksmų, tikrai labai nustebau. Išklausius Premjero kalbą kilo paprastas klausimas. Ar žmogus, kuris vadovauja valstybei, pats yra visiškas naivuolis, ar naiviais laiko Lietuvos žmones?
Šiandien visos informacijos priemonės skelbia, kad STT, baigusi sveikatos apsaugos viceministro bylą, tiria keletą kitų tos pačios ministerijos veiksmų. Tad kokio atsakymo tikėjosi Premjeras, klausdamas STT vadovo apie dar nebaigtų tyrimų eigą ir vienų ar kitų pareigūnų kaltumą arba nekaltumą? Juk kol tyrimo medžiaga neperduota teismui, iš esmės visa surinkta informacija yra operatyvinė ir jos atskleidimas gali labai stipriai pakenkti pačiam tyrimui, ypač žinant apie artimus Premjero ir A. Čapliko santykius.
Negi mūsų Vyriausybės galva tikėjosi, jog Ž. Pacevičius pasakys:“Taip Premjere, šiuo metu atliekame keletą tyrimų, kuriuose figūruoja A.Čapliko pavardė, dar renkame medžiagą, vykdome tam tikrus operatyvinius veiksmus ir netrukus pareikšime įtarimus“? STT vadas to negalėjo pasakyti net ir labai norėdamas, nes jis yra varžomas įstatymų. O tokie „nuoširdūs“ pokalbiai gali būti suprantami kaip netiesioginis spaudimas institucijai.
Mano supratimu, teisinėje valstybėje tokie klausimai turi būti sprendžiami ne „nuoširdžiais“ pokalbiais. Matyt kad ne nuoširdžiais pokalbiais reikėtų dangstyti ir politikoje retai pasitaikančias vertybes politinę atsakomybę, sąžinę bei padorumą. Gaila, kad situacijoje, kai Premjeras galėjo ir turėjo pademonstruoti šias savybes turįs, pasirinko teisinio nihilizmo, viešųjų ryšių bei „nuoširdžių“ pokalbių kelią. Kelią, kuris veda į politinės sistemos degradaciją...
Andrius Mazuronis, Tvarkos ir teisingumo frakcijos Seime narys
