REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusią savaitę išplatinusi obligacijas, Lietuva dešimčiai metų pasiskolino dar 4,9 mlrd. litų. Jau dabar aišku, kad iki 2019-ųjų, kai baigsis paskolos atidavimo terminas, šalies mokesčių mokėtojai už šį kreditą bus priversti atseikėti beveik dvigubą sumą, nes tuo metu palūkanomis jau būsime išmokėję 3,72 mlrd. litų. Tiesa, ar iki to laiko sugebėsime tvarkingai aptarnauti skolą, dar didelis klausimas. Mat valdžia žino tik tai, kaip pasiskolinti, o iš kokių šaltinių atidavinėti palūkanas ir grąžinti skolas, planų nekuria.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu “Respublikos” kalbinti ekonomikos ekspertai jau šiandien sako, kad be saiko skolindamasi mūsų valstybė ir jos valdžia pasirinko lėtą mirtį. Juk po eilinės “injekcijos” valstybės skola pasiekė įspūdingą, “2g.lt” duomenimis, beveik 28 mlrd. litų, sumą, arba po aštuonis tūkstančius kiekvienam iš mūsų - ir kūdikiui, ir seneliui. Valdantieji nenori girdėti panašių įžvalgų ir tik numoja ranka - girdi, nėra ko jaudintis, viskas susitvarkys savaime. O jei nesusitvarkys, skolas užkamšysime naujomis skolomis.



Švelnus skolinimosi fonas

REKLAMA

Pasak ekspertų, naujai milijardinei paskolai paimti buvo pasirengta tikrai neblogai. Svarbiausia - tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, iki tol Lietuvos pusėn žaibus svaidžiusi tarptautinė reitingų agentūra “Standard & Poor’s” staiga praregėjo ir pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš “neigiamos” į “stabilią”. Ne bet kada, o būtent obligacijų platinimo išvakarėse tas veiksmas buvo atliktas. Skolinkitės, broliai lietuviai! Mes netgi sprendimus, kurie automatiškai sumažina palūkanas, dėl jūsų priimame! Kad tik labiau į skolas įklimptumėte, kad tik daugiau pelno mes iš jūsų išpeštume!

REKLAMA
REKLAMA

Netikėtai pragiedrėjo akys ir Tarptautiniam valiutos fondui. Lankydamasis Rygoje jo atstovas Rytų ir Centrinėje Europoje pareiškė, kad Baltijos šalys laukia atsinaujinančio augimo jau ateinančiais metais. Suprask, skolas atiduoti irgi bus iš ko.

Finansų analitiko Stasio Jakeliūno tvirtinimu, tokių mastų paskoloms, kokią praėjusią savaitę gavo Lietuva, iš tiesų labai kruopščiai ruošiamasi iš anksto. “Ar pastebėjote - premjeras Andrius Kubilius savo vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas irgi suderino su obligacijų emisijos diena. O juk buvo nuveiktas didelis darbas ir iki tol emisija buvo reklamuojama, slapčia tariamasi su tarptautinėmis finansų institucijomis, aiškinama, kokia bus joms nauda, jei jos paskolins. Jeigu išankstinis pasirengimas nėra sklandus - lauk bėdų. Tarkim, Graikija atmestinai rengėsi gauti naują paskolą ir iškart gavo atsaką, visi žinome kokį”, - pasakojo finansų analitikas.



Valdantieji - optimistai


Valdančiosios koalicijos atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Vitas Matuzas “Respublikai” tvirtino nieko blogo neįžvelgiąs, kad Lietuva prie jau turėtų paskolintų dešimčių milijardų pridėjo dar milijardą kitą. “O kokia gi mums alternatyva dabar daugiau likusi? Pensijas nutraukti mokėjus ar pašalpas neįgaliesiems? O gal nė cento nebeduoti bedarbiams, kitoms socialiai pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms?” - retoriškai klausė seimūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ar valdančioji koalicija turi kokį nors planą skoloms grąžinti, V.Matuzas atsakė, kad taip. Pasak jo, būtina ir toliau mažinti biudžeto išlaidas, o sutaupytą skirtumą panaudoti skoloms aptarnauti. “Patirties šiuo klausimu turime - tarkim, kai kurios savivaldybės yra prasiskolinusios iki 50 proc. savo biudžeto, bet nieko - skolas atidavinėja”, - ramino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys.

Ir čia pat V.Matuzas ėmė prieštarauti pats sau. Staiga jis, pamiršęs pensininkus ir neįgaliuosius, pradėjo kalbėti, kad Europos Sąjungos parama ir paskolos turėtų būti skirtos ne pravalgyti, o “pridėtinei vertei kurti”. “Jeigu tu skolindamasis investuoji į projektus, kurie kuria pridedamąją vertę, tai yra kitas kelias. Tuomet gausi kapitalo prieaugį, iš kurio galėsi atiduoti ir skolas”, - gražią teoriją dėstė V.Matuzas.



Planas - tiktai planuose?

REKLAMA

“Jokio plano dėl skolų grąžinimo valdžia neturi, o jeigu kalba apie tai, vadinasi, sako netiesą”, - teigė S.Jakeliūnas. Jis leido suprasti, kad panašios į V.Matuzo kalbos apie skolų grąžinimo planus tėra paprasčiausias akių dūmimas.

Pasak finansų analitiko, negali būti net kalbos apie tai, kad Lietuva kada nors grąžintų visas skolas. “Jų mes niekada nesugebėsime atiduoti. Gerai būtų, kad bent palūkanas sugebėtume laiku mokėti”, - sakė pašnekovas.

Jo tvirtinimu, šiandien prisiskolinome tiek, kad norint atiduoti visus kreditus mūsų bendrasis vidaus produktas ateityje turėtų augti po dešimt ir daugiau procentų kasmet. “Tačiau toks augimas buvo tik tuomet, kai iš užsienio atvežti pinigai išaugino nekilnojamojo turto burbulą. Ateityje to tikrai nebebus. Jei ekonomika ir augs, tai tas augimas sieks 3-4 proc. Gerai būtų, jeigu tokio užtektų bent milijardinėms palūkanoms susimokėti”, - sakė S.Jakeliūnas.

REKLAMA

Anot jo, Lietuva pasirinko lėtą mirtį. “Skolinsimės vis daugiau. Juk paskolos bus skirtos ne vien projektams įgyvendinti ar viešajam sektoriui algoms sumokėti, bet ir senoms skoloms atiduoti, joms refinansuoti. Ir tam bus išleidžiama daugiausia skolinamų pinigų. Anksčiau ar vėliau mus ištiks finansinis krachas, kai nebegalėsime nei skolų atiduoti, nei palūkanų mokėti”, - nelinksmą ateitį pranašavo finansų analitikas.

Gali paguosti nebent tai, kad, pasak analitiko, skolos yra ne vien Lietuvos, bet ir globali problema. “Visas pasaulis sėdi ant skolų adatos”, - sakė S.Jakeliūnas.



Romas LAZUTKA - Ekonomistas, profesorius:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Galbūt nesutikčiau su nuomone, kad skolos Lietuvai gresia bankrotu ir mirtimi. Tačiau dėl skolų gali atsirasti stagnacija. Juk už skolą mokamos milijardinės palūkanos, kurios gali būti panaudotos pramonėje, žemės ūkyje ar kitoje srityje, generuojančioje pridėtinę vertę. O sumokėjus palūkanas tie pinigai paprasčiausiai dingsta.

Mane nustebino paskutinės paskolos, kurią valdžia gavo išplatinusi obligacijų emisiją, palūkanos. Teigiama, kad 7,6 proc. palūkanų norma yra visai nedidelė. Bet aš prieštaraučiau ir sakyčiau, kad tai milžiniškas skaičius. Suprantu, kai už tokias palūkanas skolinasi įmonė ar fizinis asmuo, - jie mažiau patikimi, bankas į tai atsižvelgia. Tačiau valstybės patikimumo laipsnis juk yra didžiulis - ji nebankrutuos, ji niekur nedings. Sakyčiau, jei būtų buvę pasiskolinta už 3-4 proc., tada jau buvo galima teigti, kad tai maža palūkanų norma.



Vidmantas UŽUSIENIS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų