REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos daugiabučių namų savininkų federacija kaltina aplinkos ministrą neveiklumu, o biurokratus – namų renovavimo programos žlugdymu ir korupcija.

REKLAMA
REKLAMA

„Kaip tik šiuo metu startuoja naujoji daugiabučių namų modernizavimo programa“, – pirmadienį iškilmingai pranešė Ministro Pirmininko tarnyba. Šie premjero Andriaus Kubiliaus pažadai kartojami jau antrus metus. Tačiau programa iš esmės net nepradėta įgyvendinti.

REKLAMA

Nuo žodžių prie darbų nepereita

Būsto renovavimo programa turėjo tapti Lietuvos ekonomikos skatinimo įrankiu. Apie šią programą Andrius Kubilius kalbėjo dar 2008 metų lapkritį, esą ji bus viena svarbiausių Vyriausybės antikrizinių priemonių plano dalių. „Namų renovacijos reikalai yra iš karto po septynių esminių darbų, kurie bus antikrizinių priemonių plane“, – tada sakė A. Kubilius.

Po metų, tai yra pernai lapkritį, buvo atrinkti tik bankai, dalyvausiantys daugiabučių renovavimo programoje. Ir tada premjeras tryško optimizmu. „Bankai galės rinktis savo dalyvavimo apimtis nuo 0 proc. iki 20 proc. savo lėšų panaudojimo. Bet kuriuo atveju esame įsitikinę, kad nauja programa, atrinkus bankus, startuos“, – sakė A.Kubilius.

Tačiau plačiai ištrimituota programa stovi vietoje – iki šiol nerenovuotas nė vienas daugiabutis, nors 2009 m. tikėtasi atnaujinti bent 500 namų, o gyventojams paremti valstybės biudžetas numatė 70 mln. litų.

REKLAMA
REKLAMA

Kritikuoja aplinkos ministrą

Premjero A.Kubiliaus užmojai 2010 metais dar didesni. Jis tikisi, kad šiemet bus atnaujinta apie 2 tūkst. daugiabučių. Už būsto atnaujinimo programos įgyvendinimą atsakinga Aplinkos ministerija, kurios veikla jau nusivylė Lietuvos daugiabučių namų savininkų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis.

„Valstybėje nepaskirtas konkretus asmuo, kuris būtų atsakingas Vyriausybei ir tautai už būsto atnaujinimo programos įgyvendinimą, – pabrėžė J.Antanaitis. – Iš visų iki šiol buvusių aplinkos ministrų pats silpniausias yra dabartinis – Gediminas Kazlauskas. Jo neryžtingumas, nepasitikėjimas savo jėgomis varo visus į neviltį.“ Pasak J.Antanaičio, už analogiškos programos įgyvendinimą Danijoje asmeniškai buvo atsakingas ministras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gyventojų apklausoje „Kaip vertinate aplinkos ministro darbą būsto srityje?“ net 88 proc. respondentų atsakė, kad „blogiau būti negali“ arba „prastai“.

Ministerija kratosi atsakomybės

Aplinkos ministerija pirštais rodo į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą (BUPA). Ji yra biudžetinė įstaiga. Šios agentūros atstovai „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad naujoji daugiabučių modernizavimo programa juda į priekį, esą pirmąją paraišką namui atnaujinti pateikė viena Panevėžio bendrija.

„Viskas vyksta, kaip numatyta, sukurtas fi nansinis modelis“, – kalbėjo BUPA vadovas Valius Serbenta. Paklaustas, kas konkrečiai atsakingas už būsto modernizaciją, V.Serbenta atsakė: „Aplinkos ministerija, mes ir visi Lietuvos gyventojai.“ Toks požiūris piktina daugiabučių namų savininkų bendrijų atstovus.

REKLAMA

„Viena vienintelė Panevėžio paraiška tik įrodo, kad programos įgyvendinimą stabdo biurokratai, o atsakingų už tai nėra“, – neabejoja J.Antanaitis.

Pagal senąją programą valstybė dengė 50 proc. išlaidų namui atnaujinti, pagal naująją ji garantuoja lengvatines paskolas, kurių metinės palūkanos neviršija 3 proc. Valstybė taip pat fi nansuos 15 proc. reikalingos sumos, jei atnaujintas daugiabutis atitiks energetinio taupumo kategoriją. Šiai pagalbai teikti specialiame fonde sukaupta 784 mln. litų.

Skolinti pinigus bendrijoms sutiko „Snoro“, Šiaulių, Medicinos ir „Parex“ bankai. Juos konkurso būdu daugiabučių atnaujinimo programai atrinko Europos investicijų bankas.

REKLAMA

Nuo kreditų atbaido ir nedarbas

Kai kurie pašnekovai pripažįsta, kad gyventojus nuo skolinimosi atbaido ne tik tai, kad sunkmečiu jie užsikrautų kredito naštą. Viena svarbiausių priežasčių yra didėjantis nedarbas šalyje. Vasario 1 d. duomenimis, šalyje darbo neturėjo 285 tūkst. žmonių ir kiekvieną savaitę prie šios bedarbių armijos prisijungia dar 5–8 tūkstančiai bedarbių. „Aišku, programą diskredituoja ne tik tai, kad ji net nepradėta įgyvendinti, bet ir tai, kad iš senosios programos lobsta nesąžiningi jos dalyviai“, – pabrėžė J.Antanaitis. Jis pasakojo, kad korupcija klesti ne savininkų bendrijose, o tarp programą administruojančių asmenų ir įmonių, laiminčių namo atnaujinimo konkursą. Tokiu būdu rangovai namo modernizavimo kainą padidina apie 10 procentų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Laimėtojai buvo žinomi iš anksto

Specialiųjų tyrimų tarnyba Šiauliuose pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl daugiabučių namų renovacijos šioje apskrityje. BUPA Šiaulių padalinio vyresnioji specialistė B.J. įtariama kyšininkavimu, papirkimu ir piktnaudžiavimu.

B.J. siekdavo, kad visus su namo modernizavimu susijusius darbų etapus laimėtų iš anksto žinomi asmenys. Materialinės naudos iš to esą turėjo visi korupcinio sandėrio dalyviai. Žalą patirdavo namo gyventojai.

Lietuvos daugiabučių namų savininkų federacijos prezidentas J.Antanaitis „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad tokių atvejų šalyje daugybė.

REKLAMA

„Dar kovo mėnesį ant Aplinkos ministerijos sekretorės Jūratės Juozaitienės stalo padėjau medžiagą apie korupciją šioje sistemoje, bet jokio rezultato nebuvo“, – kalbėjo J.Antanaitis. Aplinkos ministerijoje J.Juozaitienė nedirba nuo praėjusių metų liepos.

Labiausiai baiminasi nusivylimo

BUPA duomenimis, šiuo metu statybininkų paslaugos, palyginti su 2007–2008 metais, sumažėjo apie 40 procentų, todėl standartiniam daugiabučiui atnaujinti dabar pakaktų apie 600 tūkst. litų paskolos. Anksčiau tokio namo modernizavimas kainavo apie 1 mln. litų.

REKLAMA

Lietuvos daugiabučių namų savininkų federacijos prezidentas J.Antanaitis neabejoja, kad jeigu gyventojai nusivils valdžios pažadais, antrą kartą juos prišnekinti imtis pastatų atnaujinimo bus be galo sunku. Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra 28 500 renovuotinų daugiabučių namų.

Darbų apimtys sumažėjo perpus

Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas:

Statybininkai yra atsidūrę nepaprastai blogoje situacijoje. Pernai statybų apimtys krito 50 procentų, o iš visų bedarbių apie penktadalį sudaro būtent statybininkai (darbo neturi apie 57 tūkst. statybininkų). Be to, statybų sektoriaus pelningumas pirmą kartą per 10 metų yra su neigiamu ženklu. Visi tikėjosi, kad būsto renovavimo programa startuos, tų vilčių mes dar nepalaidojome. Jei iš tų žadėtų 2000 daugiabučių pavyktų atnaujinti bent 1000, statybų sektoriuje suktųsi apie 600–700 mln. litų. Reikšminga suma būtų net ir 350 mln. litų. Suprantama, kad pakeistas fi nansinis modelis sukelia tam tikrų prob lemų, nes reikia iš naujo įtikinti žmones nebijoti renovacijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bankai tapo atsargesni

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:

Gyventojams nerodant didelio susidomėjimo būsto renovavimo programa, atsargiau į paskolas žvelgia ir komerciniai bankai. Pirmiausia tai susiję su rizika, jei bendrija negrąžintų kredito. Tokiu atveju būtų sudėtinga išsireikalauti kredito dalies iš tų gyventojų, kurie iš pat pradžių nesutiko su namo renovacija (teigiamam sprendimui modernizuoti namą pakanka 50 procentų ir vieno gyventojo pritarimo). Ankstesnėje būsto modernizavimo programoje gyventojams buvo patrauklu tai, kad valstybė padengdavo 50 proc. kredito, todėl programa buvo įgyvendinama entuziastingiau. Būsto paskolų draudimas tuo metu prisiimdavo 100 proc. riziką, o šiuo metu ji nesieks daugiau nei 80 proc. Tai dar viena priežastis, kodėl bankai atsargiau vertina daugiabučių modernizavimo programą.



Premjero pažadų nekomentuoja

REKLAMA

Gediminas Kazlauskas, aplinkos ministras:

Už naujosios daugiabučių modernizavimo programos įgyvendinimą Aplinkos ministerija atsakinga tapo tik pernai rugpjūtį. To, ką iki tol sakė ar žadėjo premjeras, negaliu ir neketinu komentuoti. Naujoji programa jau pradėta įgyvendinti, ji jau veikia, visi dokumentai yra parengti. Žmonės jau gali teikti paraiškas namui atnaujinti. Modernizavus namą, net ir grąžindami paskolą bei mokėdami už šildymą, žmonės vis tiek mokės mažiau nei dabar moka tik už šildymą. Be to, šildymo kainos ateityje, ko gero, dar labiau kils, tad atnaujinti namus išties apsimoka. Vėluojama su programa ar ne? Viskas vyko taip, kaip ir buvo numatyta pagal procedūras. Aplinkos ministerija viską padarė laiku. Stengsimės įtikinti žmones renovacijos nauda. Jei viskas vyks taip, kaip tikimasi, iki 2020 metų bus atnaujinta apie 24 tūkst. daugiabučių.



Gediminas Stanišauskas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų