REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus sporto bazių būklė apgailėtina. Lengvosios atletikos čempionatai čia jau senokai nerengiami nei žiemą, nei vasarą. Svarbiausios futbolo varžybos vyksta Kaune arba Marijampolėje, o stebėti plaukikų startų vykstame į Anykščius. Atrodo, kad sostinės galvos įsijautė į griovėjų vaidmenį - dabar skubama išdraskyti ir Vilniaus sporto mokyklas.

REKLAMA
REKLAMA

Sostinės savivaldybė nusprendė imtis drastiškos sporto mokyklų reformos. Valdininkai nutarė iš naujo išrasti dviratį - ketina visas sostinės sporto mokyklas sujungti į vieną sporto centrą. Nors tai sukėlė didelį sporto specialistų nepasitenkinimą, savivaldybės biurokratai paiso tik savų interesų.

REKLAMA

Jei projektas bus įgyvendintas, jau šių metų liepos 1 dieną Vilniuje veiklą pradės naujasis Sporto centras, į kurį bus sujungtos dešimt miesto sporto mokyklų ir per 5 tūkst. jas lankančių vaikų.

Nė viena kita Lietuvos savivaldybė tokios reformos nė neplanuoja, nes puikiai supranta, kad sporto žmonėms tai nenaudinga. Tačiau sostinės valdininkai atkakliai laikosi savo pozicijos.

Kam tai naudinga?

Sporto mokyklų reorganizavimo darbo grupės pateiktame projekte pabrėžiama, kad reforma padės sutaupyti lėšų. Neva sumažinus sporto mokyklų personalo darbuotojų etatų, per metus bus sutaupyta apie 1,2 mln. litų.

REKLAMA
REKLAMA

"Už šias lėšas trenerių skaičiaus nemažinsime, tik didinsime. Atsisakysime nereikalingų klerkų ir biurokratų. Didinsime sportuojančių vaikų skaičių, nes 5 tūkst. Vilniaus miestui - per mažai, - LŽ tikino Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Babravičius.

Tačiau projekte nenurodoma, kiek kainuos papildomų sporto bazių nuoma centralizavus mokyklų valdymą ir atsisakius dabartinių treniruočių centrų.

"Neabejotinai lėšų galima sutaupyti kitais būdais, viską optimizuojant protingiau", - įsitikinęs sporto mokyklos "Tauras" direktorius Juozas Pilkauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Abejotinas projektas leidžia manyti, kad savivaldybė turi pirmiausia ne su sportu susijusių interesų. Įdomu, kad savivaldybės sudarytoje sporto mokyklų reorganizavimo darbo grupėje yra ir Vilniaus miesto sporto tarybos pirmininkas Rimantas Kveselaitis, valdantis sporto klubų tinklą "Impuls". Nesunku įsivaizduoti, kad centralizavusi sporto mokyklas savivaldybė "bus priversta" vaikams nuomoti ir minėtus sporto klubus...

Prieštaravimų nepaiso

Antradienį posėdžiavusi miesto taryba Sporto centro kūrimui kol kas nepritarė. Projektas pakartotinai bus pristatytas Vilniaus merui, o darbo grupė papildomai turės konsultuotis su Kūno kultūros ir sporto departamentu, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, sporto federacijomis.

REKLAMA

Tačiau planuojama reorganizacija jau senokai sukėlė sporto mokyklų pasipiktinimą. Nė viena iš dešimties mokymo įstaigų savivaldybės planams nepritarė, tačiau į jų nuomonę nebuvo atsižvelgta.

"Savivaldybė skelbė, kad projektas suderintas su mokyklomis. Nieko panašaus. Mūsų nuomonės išklausė, bet į ją neatsižvelgė, - piktinosi Vilniaus dvikovės sporto šakų mokyklos direktorė Stasė Spetylienė. - Nežinau nė vienos sporto mokyklos, kurios vadovas būtų patenkintas siūloma reforma."

"Nepasitenkinimą reiškia tie, kurie žino, kad jų katino dienos jau suskaičiuotos ir jie negaus pajamų už neatliktą ar nepakankamai atliktą darbą. Kodėl sporto mokyklose turi dirbti 200 trenerių ir 150 administracijos darbuotojų, kai pastarųjų pakaktų ir tris kartus mažiau? Niekas nebūna patenkintas, kai reikalaujama dirbti našiau", - įsitikinęs G.Babravičius.

REKLAMA

Sporto šakų mėsmalė

Įgyvendinus reformą, visos sporto šakos būtų suskirstytos į keturis skyrius. Tačiau dėl to akivaizdžiai nukentės sportuojantieji, sumažės dėmesys atskiroms šakoms ar rungtims. Pavyzdžiui, į vieną skyrių pateks kovinės sporto šakos, tenisas, irklavimas, dviračių sportas. Į vieną sekciją bus sujungtos vandens ir žiemos sporto šakos. Komandinės olimpinių sporto šakų rungtys bus sujungtos į "Salės sporto žaidimų" skyrių. "Kitų sporto šakų" skyriuje šonais stumdysis ir dėl finansinių injekcijų varžysis lengvaatlečiai, penkiakovininkai, golbolininkai, šachmatininkai, gimnastikos, šaudymo, buriavimo, sportinių šokių, šaškių, orientavimosi sporto atstovai... Sunku suvokti, pagal kokią sistemą suburta pastaroji itin marga kompanija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Galima kurti Sporto centrą, tačiau nereikia visų sporto šakų suplakti į visumą. Turėti vieną centrą su poskyriais gal ir nebūtų blogai. Deja, savivaldybė į tai nenori atsižvelgti", - tvirtino S.Spetylienė.

Tačiau G.Babravičiui, kaip ir kitiems savivaldybės nariams, sporto mokyklų vadovų argumentai nė motais: "Nepatenkintųjų būna visada. Kai kritikai ras racionalų paaiškinimą, kam porai šimtų trenerių reikalingas beveik toks pat skaičius pavaduotojų ir administracijos darbuotojų, mes pagalvosime, ar verta įgyvendinti reformą."

REKLAMA

Ar kas trukdo mažinti administracijos darbuotojų skaičių, kuris tikrai nėra toks didelis, kaip teigia Vilniaus vicemeras G.Babravičius. Bet ar dėl to reikia išdraskyti mokyklas?

Ūkius - į kolūkius

Kauno miesto kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas įsitikinęs, kad vilniečiai eina ne tuo keliu: "Nemanau, kad tai protingiausias sprendimas. Darbo ir treniruočių sąlygos pablogės - negali įvairios sporto šakos būti "suplaktos" į vieną grupę, sporto mokymo įstaigos turi būti specializuotos, turėti normalią bazę ir personalą. Tokia reforma akivaizdžiai silpnina sporto mokyklas."

REKLAMA

Kauniečiai teigia gerai apsvarstę galimas tokios reformos pasekmes ir tikina vilniečių pavyzdžiu tikrai neseksiantys.

"Tai tas pats, jei visus gerai ir pelningai dirbančius ūkininkus suvarytume į vieną kolūkį, - vaizdžiai palygino A.Grabnickas. - Kaune mes atsisakėme kai kurių darbuotojų, sumažinome savo išlaidas. Tokie sprendimai buvo neišvengiami, tačiau išsaugojome struktūrą. Tai yra svarbiausia."

Vilniaus savivaldybės planai taupyti lėšas reorganizuojant ilgai kurtą sporto sistemą Kauno sporto vadovui kelia šypseną: "Norint sutaupyti, nereikalingų darbuotojų galima atsisakyti ir be reorganizacijos."

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiauliai pasimokė

Sporto mokyklų reorganizavimo į sporto centrą neefektyvumu prieš kelerius metus jau įsitikino tai išbandžiusi Šiaulių miesto savivaldybė. 2000 metais šiauliečiai sujungė sporto mokyklas į vieną centrą, tačiau jau po trejų metų grįžo prie seno, laiko patikrinto valdymo modelio.

Kodėl ši reforma nepasitvirtino, paaiškino tuometis Šiaulių savivaldybės kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Petraitis: "Šiauliuose turime daug sporto bazių, kuriomis rūpinasi sporto mokyklos. Jos yra savarankiškos, bet nesikrato iniciatyvos ir rūpinasi infrastruktūra. Įsitikinome, kad sporto bazes atskirti nuo mokyklų neefektyvu. Be to, pačių sporto mokyklų darbas kur kas našesnis, kai jos yra savarankiškos, o ne centralizuotos."

REKLAMA

Pasak Kauno savivaldybės atstovo A.Grabnicko, Vilniaus kolegų siūlomas sporto mokyklų reorganizavimas labiau tiktų rajonų centrams: "Toks modelis tiktų mažesniems miestams. Tokiems kaip Jonava ar Kėdainiai, kur sportuojančių vaikų yra mažiau. O didmiesčiuose sporto mokyklos turi dirbti individualiai. Tad Vilniuje rengiamos reformos nauda kelia pagrįstų abejonių."

Vilmantas REMEIKA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų