REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klaipėdos apskrities viršininko administracijai išsikrausčius iš pastato Danės gatvėje, nauji jo šeimininkai perims istorinę vertybę - flagštoką, ant kurio, įtikima, yra plevėsavusios ir Vokietijos Reicho, ir galbūt net Prūsijos karalystės vėliavos.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, išsamūs tyrimai iki šiol lyg ir nebuvo atlikti, tačiau tai, kad minėtas flagštokas yra istorinė vertybė, sutinka visi istorikai.

REKLAMA

O kai kurie jų linkę tikėti, kad šis vėliavos stiebas yra toks pat senas, kaip ir pastatas, tad ant jo kabojo įvairiausios vėliavos - tokios, kokia valdžia tuomet valdė Klaipėdos kraštą. Tą iš dalies patvirtina ir išlikusios istorinės nuotraukos.



Pergyveno visas valdžias?

Iki tol, kol ant Klaipėdos apskrities pastato flagštoko suplevėsavo dabartinė trispalvė, ant jo sovietiniais laikais galėjo kabėti tarybinė Lietuvos vėliava, prieškariu - vokiška Reicho vėliava, dar anksčiau, prieš 1939-uosius, lietuviška trispalvė, prancūzmečiu, 1920-1923-aisiais, - Klaipėdos krašto vėliava, 1871-1918-aisiais - 2-ojo Reicho kaizerinės Vokietijos vėliava.

REKLAMA
REKLAMA

Šitaip dabartinis Klaipėdos apskrities administracijos pastatas atrodė 1807 metais. Ant jo iškelta Prūsijos karalystės vėliava. Ar ji kabo ant to paties flagštoko, kuris ant pastato stovi ir šiandien, - istorikai dar negali tvirtai atsakyti.

Yra išlikę 1807-ųjų metų nuotraukų, kur ant dabartinio Klaipėdos apskrities pastato, tuometinio magistrato, kabo Prūsijos karalystės vėliava - baltame fone juodas erelis. Tačiau istorikai negali patvirtinti, kad ta vėliava kabojo ant to paties flagštoko, kuris išliko iki šių dienų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Norint tikslių faktų, reikia daryti išsamius ikonografinius tyrimus. Palyginti nuotraukose išlikusius flagštoko atvaizdus su dabartiniu. Kad flagštokas mena prieškarinius laikus - galiu patvirtinti, nes pastatas per karą nenukentėjo. Tačiau ar ant to paties stiebo kabėjo Kaizerinės Vokietijos, ar Prūsijos karalystės vėliavos, be išsamių tyrimų nesiryžtu patvirtinti", - komentavo istorikas Dainius Elertas.

Istorikė Zita Genienė taip pat sakė nesigilinusi į minėto flagštoko istoriją, tačiau suabejojo, kad ant jo galėjo kabėti Prūsijos karalystės vėliava.

REKLAMA

Svetimo niekas neatnešė

Tuo metu istorikas Kęstutis Demereckas buvo kitos nuomonės: "Neabejoju, kad šis flagštokas mena labai senus laikus. Svetimo niekas čia negalėjo atnešti. Vokiečiai buvo labai taupūs. Jei statydavo namą, seno niekas iš pagrindų negriaudavo - pritaikydavo detales. O flagštokus senais laikais darė labai tvirtus, jis tikrai galėjo išsilaikyti ilgus metus".

Istoriniame atviruke išlikusiame pastato atvaizde (iki 1913 metų) matyti, kad ant stogo pritvirtintas toks pat aukštas flagštokas kaip ir šiandieninis.

REKLAMA

Pasak jo, kai 1807 metais į Klaipėdos kraštą atvyko karaliaus Frydricho Vilhelmo šeima, šis pastatas tapo Prūsijos monarchų rezidencija, todėl ant jo turėjo būti iškelta vėliava - baltame fone juodas erelis.

"Tokios vėliavos kabojo ant visų valstybinių pastatų, net ant valstybinio sandėlio", - sakė K. Demereckas.

Pokalbininkas svarstė, kad tiksliau nustatyti flagštoko laikmetį būtų galima atlikus tikslesnę metalo ekspertizę.

Rado pastogėje

Deja, tokia ekspertizė nėra atlikta. Klaipėdos ekspertizės Bendrosios statinio projekto ir paveldosauginės ekspertizės vadovas Algirdas Aukštuolis prisiminė šį flagštoką aptikęs dabartinio Klaipėdos apskrities pastato pastogėje dar sovietiniais laikais, kai buvo atliekama fasado rekonstrukcija ir buvo tvarkomas stogas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Flagštokas buvo tiesiog tvarkingai padėtas pastogėje. Mes jį parvežėme į metalo dirbtuves, nuvalėme rūdis, sutvarkėme troselį ir pritvirtinome ant pastogėje esančių medinių konstrukcijų iš senų laikų likusioje įtvirtinimo vietoje. Kadangi nebuvo jokio poreikio, niekas tuomet netyrinėjo, kokio senumo tas flagštokas. Tačiau gali būti, kad jis mena labai senus laikus", - pasakojo A. Aukštuolis.

Pasak istorikų, ant Klaipėdos apskrities administracijos pastato esantis flagštokas - istorinė vertybė, pergyvenusi ne vienos valdžios pasikeitimą.

REKLAMA

Bendrabučiui vėliavos nereikėjo

Pasak istoriko Vasilijaus Safronovo, po karo buvęs rotušės pastatas priklausė Kariniam jūrų laivynui.

Istorinėse nuotraukose matyti, kad 1959-aisiais flagštokas ant pastato dar buvo. Tačiau kai 1964 metais tame pastate buvo įkurtas statybininkų bendrabutis, gali būti, kad jis buvo nukeltas nuo stogo.

V. Safronovo duomenimis, iki pat nepriklausomybės laikų pastatas priklausė Statybos trestui. Nepriklausomybės laikotarpiu laikinai ten buvo įsikūręs Klaipėdos universiteto rektoratas, o kai buvo įsteigta Klaipėdos apskritis, - ten įsikūrė apskrities administracija.

REKLAMA

Dabartinis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pastatas buvo statytas XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje ir priklausė danų konsului pirkliui Lorkui.

XIX a. pradžioje tai buvo vienas iš gražiausių Klaipėdos pastatų. Tiesa, jis atrodė šiek tiek kitaip - plokščiu stogu, puoštas skulptūromis. 1802 metais jame Prūsijos karalienė Luizė ir karalius Frydrichas Vilhelmas susitiko su imperatoriumi Aleksandru. 1807 metais pastate karališkoji šeima laikinai gyveno. Napoleono karų metu Klaipėda buvo laikinoji Prūsijos sostinė. Klaipėdiečiai šiuo pastatu didžiavosi. Dėl tokios praeities 1846 metais jį įsigijo miestas ir įrengė rotušę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sausio 1-oji - Lietuvos vėliavos diena

* Pirmąją Naujųjų metų dieną šalyje tradiciškai minima Lietuvos vėliavos diena.

* Vėliavos pagerbimo tradicija siejama su sostinę gynusio Lietuvos savanorių būrio, kuriam vadovavo karo komendantas Kazys Škirpa, trispalvės iškėlimu Vilniaus Gedimino pilies bokšte 1919 metų sausio 1 dieną.

Edita GUDAVIČĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų