Mėnuo su minimaliu atlyginimu kišenėje paeksperimentuoti sumaniusiai dienraščio „Kauno diena“ žurnalistei Veretai Rupeikaitei slinko lėtai - už 7,5 lito per dieną oriai sudurti galą su galu sekėsi sunkiai. Tuo metu Seime sudaryta darbo grupė pradėjo svarstyti, pagal kokius kriterijus nustatyti minimalią mėnesinę algą.
Žurnalistinis eksperimentas parodė, kad norint pragyventi už 600 litų atlyginimą reikia atsisakyti beveik visų su elementariu išgyvenimu nesusijusių dalykų. Atskaičius mokesčius valstybei, susimokėjus už būstą ir nusipirkus mėnesinį autobuso bilietą pinigų lieka tik maistui.
Sumaniusieji pakartoti žurnalistės eksperimentą turėtų pasiruošti praleisti mėnesį nesikirpę, be naujų drabužių, interneto ir mobiliojo ryšio. Laimė, jei užteks seniau pirkto muilo, šampūno, skalbimo miltelių, dantų pastos bei kitų panašių reikmenų.
Kas rytą skanaujama košė bei kasdienis pigiausių turguje įsigytų produktų racionas gana greitai privers ilgėtis indelio jogurto. Suprasite turį neatrastų kulinarinių gebėjimų – fantazija gelbėja nuo rutinos. Taip pat tapsite nukainotų besibaigiančio galiojimo produktų ekspertu.
Kol štai taip stumsite dieną po dienos Seime lapkričio viduryje sudaryta darbo grupė svarstys, kaip tinkamai nustatyti minimalią mėnesinę algą.
Seimo vicepirmininko Alfredo Pekeliūno iniciatyva sušauktą grupę sudaro parlamentarai, Trišalės tarybos atstovai, ekspertai, darbdavių, profsąjungų atstovai. Ji yra įsipareigojusi iki birželio 1 dienos pateikti minimalaus darbo užmokesčio pokyčius nustatantį įstatymo projektą.
Pasak iniciatoriaus, dvi pagrindinės priežastys kelti minimalią algą yra darbo jėgos „nutekėjimas“ ir nelegalūs atlyginimai.
Į grupę įtrauktas ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad minimalios algos didinimas turėtų įtakos ir atlyginimų didėjimui apskritai. Anot jo, atsižvelgiant į bendrojo vidaus produkto augimo tempus, minimali alga gerokai atsilieka. Lietuvoje minimalus uždarbis 7 kartus mažesnis nei Europoje, nors turėtų būti mažesnis apie 4 kartus.
Kaip R. Lazutka teigė „Kauno dienai“, minimalaus darbo atlyginimo didinimu labiausiai nesuinteresuoti smulkūs verslininkai, kurie veda dvigubas buhalterijas. Padidinus minimalią algą dalis pinigų turėtų būti ištraukta iš vokelių ir atseikėta valstybei.
Anot ekonomisto, dažnai įmonės giriasi dideliu pelnu, tačiau profsąjungoms nepavyksta išsikovoti didesnių atlyginimų. R. Lazutka mano, kad dauguma įmonių yra pajėgios atsisakyti dalies pelno tam, kad būtų padidinti atlyginimai.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad reikia nustatyti kelių dydžių minimalią algą atsižvelgiant į regioninį ir darbo pobūdžio kriterijus. Tai padėtų mažoms regionuose esančioms įmonėms išvengti bankroto. Anot jo, regionuose darbo našumas yra mažesnis, be to, yra tokio pobūdžio darbo, kuris nesusijęs su našumu, pavyzdžiui, valytojo ar sargo.
Darbdavių atstovas D. Arlauskas taip pat teigia, kad pernelyg žema apatinė atlyginimų kartelė skatina „vokelių“ sistemą ir gena ieškoti oraus pragyvenimo į užsienį.
