Sakoma, jog Kalėdos – vilčių išsipildymo, susitaikymo metas. Tuo laikotarpiu daugelis stengiasi grąžinti skolas, pabaigti nebaigtus darbus, padėti tiems, kam labiausiai reikia pagalbos. O kokios gi Kalėdos už spygliuotos tvoros?
Daugiau nei 30 kvadratinių metrų kambarys. Palei vieną sieną išrikiuotos 7 metalinės lovos. Prie kitos – akvariumas su žuvytėmis, ant kurio meistriškai įtaisyta nedidelė eglutė. Dar – miniatiūrinis stalelis su kėdėmis, keletas pigių paveikslų. Prie kai kurių lovų stovi televizoriukai, ant vienos jaukiai murkia gražuolis katinas. Viename kambario gale durys veda į gana jaukią virtuvėlę, kitame gale – higienos kambarys.
Jei aplink pastatą nematytum aukštos spygliuotos tvoros su ankštu kiemeliu, galėtum pamanyti, kad čia gyvenantys vyrai pabėgo nuo žmonų ramiai praleisti kalėdinių atostogų... Tačiau tai – Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistųjų iki gyvos galvos gyvenamosios patalpos. Čia gyvena 7 vyrai. Po tiek pat gyvena kituose dviejuose panašiuose blokuose.
„Ko gero, visas gyvenimas ir prabėgs čia, – sako nuteistasis iki gyvos galvos Saulius. – Tačiau čia Kalėdos vis tiek šviesesnės nei Lukiškėse.“ Vyrai vienas per kitą pasakoja, kad perkelti į Pravieniškes jie atsigavo. Gali vienas su kitu pasikalbėti, sportuoti, o svarbiausia – turi savo kiemelį, kuriame gali sėdėti, kiek tik nori.
„Čia kai kurie jau ir „apsiženyti“ suspėjo, – pasidžiaugia Arvydas. – Aš jau – antrą kartą. Pirma suvalkietė buvo – nepajėgė manęs išlaikyti“, – bando papokštauti. O kaip žmoną surado, jei jau 15 metų laisvės nemato? „Didelio vargo nėra – draugai padeda, savo pažįstamas išperša. Per skelbimus susipažįstame“, – aiškina vyrai.
Kūčių vakarienę nuteistieji planuoja pasidaryti patys, sakosi esą neblogi kulinarai. Tačiau dideliu Kalėdų džiaugsmu netrykšta – sako, jog taip pasiilgtos laisvės ir vilties kada nors išeiti anapus spygliuotų tvorų Kalėdų Senis dar neatneš. „Gaila, kad niekam neįdomu, jog per tiek nelaisvės metų mes smarkiai pasikeitėm, – tvirtina nuteistieji iki gyvos galvos. – Nors viltį turėtume...“
Ruošia neraginami
Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, be šių 20 nuteistųjų iki gyvos galvos, dar kali per 1200 vyrų, nuteistų už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Šioje pataisos namų dalyje nuotaikos skaidresnės. Čia daugiau erdvės, daugelis dirba, randa sau įvairiausių užsiėmimų – vieni susibūrę net į kelis ansamblius, kiti piešia, drožinėja. Beje, jie vieninteliai šalyje jau penktą kartą prisideda prie TV3 inicijuotos „Išsipildymo akcijos“.
„Tai ne šiaip dovanos, kurias nuteistieji iš savo lėšų nuperka vaikams, – paaiškina įkalinimo įstaigos direktoriaus pavaduotojas Lionius Demjanovas. – Draugaujame su Kauno savivaldybės vaikų globos namais, o šiais metais įtraukėme ir Ruklos vaikų dienos centrą. Buvo paruošta įvairiausių užduočių ir konkursų, pataisos namuose vyko vaikų piešinių, lipdinių, rašinių parodos. Nuteistieji sugalvojo keletą testų ir patikrino vaikų žinias net keliose srityse. Po to ilgai tarėsi, kurie verti nugalėtojų vardo.“
Šiuose pataisos namuose įvyko šventinis koncertas, kurio metu vaikai, nugalėję konkursuose ir parodę geriausias žinias, gavo diplomus bei vardines dovanėles. Kita dalis būtiniausių daiktų iškeliavo tiesai į vaikų namus bei dienos centrą.
„Kai negali pabendrauti su savo vaikais, tai jautiesi mažiau kaltas, kai padedi kitam mažam žmogui“, – sako 15 metų kalėti nuteistas Vytautas.
Ar aplankys tėvai savo vaikus?
Vieninteliame mūsų šalyje Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose kalėdinis šurmulys prasidėjo jau gruodžio viduryje, kai buvo įžiebtos pirmosios eglutės.
„Vos ne kasdien mūsų nuteistuosius lanko kapelionas, Šančių klebonas Virginijus Birjotas. Dalina kalėdaičius, kalbasi su vaikais, – sakė šios įkalinimo įstaigos direktoriaus pavaduotoja Neringa Gudėnaitė. – Tai savotiškas kalėdojimo ritualas, nes adventas – susitaikymo metas. Vaikai noriai bendrauja su klebonu, kuris, ko gero, daugeliui yra žmogus, kuriuo jie gali pasikliauti. Graudu, bet nuteistus vaikus retai aplanko tėvai ar artimieji. Nededu didelių vilčių, jog daugiau jų pasirodys ir per šventes. Pastaruoju metu padaugėjo nuteistųjų iš asocialių šeimų, kur, deja, daugelis vaikų sunkiai įsivaizduoja, kas yra Kalėdos. Yra net ir tokių, kurie nė karto su savo šeima nebuvo susėdę Kūčių vakarienės. Tad mūsų įstaigos darbuotojams prie Kūčių stalo tenka sėsti du kartus – čia, pataisos namuose, ir grįžus namo, su savo šeima.“
Pavaduotoja tvirtina, jog tie nusikaltę vaikai nėra visi „blogiukai“. Tai tiesiog buvę nemylimi, niekam nereikalingi vaikai, dažniausiai atsidūrę teisiamųjų suole dėl to, kad tokiu būdu bandė įrodyti savo buvimą šioje žemėje arba nusikalto tiesiog norėdami išgyventi.
Daugelis „pasveiksta“
Laisvės atėmimo vietų ligoninėje kitokios nuotaikos. Čia ligoniai iki švenčių stengiasi... pasveikti ir grįžti į pataisos namus. „Ten jiems daug įdomiau, – sako šios ligoninės Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Romas Kudzmanas. – Per šventes ligoninėjė lieka tik tikri ligoniai, o kiti, kurie būna prigalvoję įvairiausių priežasčių, kaip paįvairinti laiką, paprastai „pasveiksta“ ir grįžta į pataisos namus“.
O apskritai Kalėdos yra toks metas, kada kiekvienas susimąsto, kodėl jis čia, o ne su savo šeima. „Mes darome, ką galime: surengiame jiems Kūčių vakarienę, apsilanko Šv. Juozapo seminarijos klierikai, atveža kalėdaičių, pasikalba su čia besigydančiais. Nors krizė jaučiasi ir čia, įkalinimo įstaigose, tačiau Kalėdų stalą pasistengsime pagardinti ir nuteistiesiems ligoniams“, – sako R. Kudzmanas.
Moterys lankomos rečiau
Panevėžio pataiso namuose, kur kali nuteistos moterys, švenčių šurmulį sujaukė karantinas. Tikimasi, kad per tas kelias prieškalėdines dienas moterys dar sulauks svečių iš laisvės.
„Žadėjo koncertuoti ir Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos auklėtiniai, ir Šilagalio kaimo ansamblis „Šarma“, ketino apsilankyti poetė Albina Saladūnaitė, –
sakė pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas. – Artimieji aplanko gal tik trečdalį nuteistųjų, tą lankymą dar labiau sustabdė paskelbtas karantinas.“
Tačiau moterys nebūtų moterys. „Nors širdyje tarsi katinas draskosi, kaip negera, vis tiek tariamės, ką kuri galės paruošti Kūčių stalui, – liūdnai kalba nuteistoji Vilija. – Jau papuošėme eglių šakas ir eglutes, kurias parūpino „Bangenės miško“ darbuotojai“.
Skyrius, kuriame kali 7 nuteistosios, auginančios vaikus iki trejų metų, nuotaikos linksmesnės. „Kalėdų Senio nebus – bijom išgąsdinti vaikus, – sako direktorius. – Jie, augdami tik su mamomis, labai nepatikliai žiūri į vyrus. Tad dovanėlės bus teikiamos ir vaišės ruošiamos taip, kad vaikiukai jaustųsi saugiai.“
TIK FAKTAI:
Kaune pataisos namuose kali 135 nepilnamečiai, tardymo izoliatoriuje teismo laukia 70 nepilnamečių. Iš jų 2 merginos. Amžiaus vidurkis – 17 metų.
Panevėžio pataisos namuose kali 366 moterys.
Gruodžio viduryje Lietuvoje buvo 8630 suimtųjų ir nuteistųjų. Bausmę atlieka 7514 asmenų, kiti 1116 – laukia teismo sprendimo.
Apie 25 procentus nuteistųjų niekas iš artimųjų nelanko.
Aurelija Žutautienė
