Šiandien kompanija „Nord Stream AG” gavo leidimą tiesti dujotiekį Baltijos jūroje per 123 km ilgio Rusijos vandenų sektorių. Nors „Nord Stream“ sulaukia daug kritikos Lietuvoje iš politikų ir aplinkosaugininkų, kitos šalys palankiau žiūri į dujotiekį.
Projektą įgyvendinanti kompanija jau anksčiau gavo leidimus iš kitų šalių, per kurių vandenis eis bendro 1223 km ilgio dujotiekis – Danijos ir Švedijos. Leidimą tiesti dujotiekį šalies Išskirtinėje ekonominėje zonoje taip pat suteikė Suomija. Prie pabaigos artėja leidimų išdavimo procesas ir Vokietijoje.
Leidimą tiesti dujotiekį išdavė Rusijos Valstybinė gamtos išteklių priežiūros tarnyba (Rosprirodnazor).
„Mes dirbame tiksliai pagal grafiką, kad 2010 m. pavasarį pradėtumėme dujotiekio tiesimo darbus ir 2011 galėtumėme transportuoti dujas, – sakė „Nord Stream AG“ vykdantysis direktorius Matthias Warnigas. – Leidimų suteikimo procesas Vokietijoje taip pat artėja į finišo tiesiąją. Esame tikri, kad visi reikiami leidimai bus gauti per keletą artimiausių savaičių“.
Nutiesus „Nord Stream“, juo bus transportuojamos gamtinės dujos Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europos Sąjungą.
Pradėti tiesti „Nord Stream“ vamzdyną planuojama pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Pirmasis vamzdis būtų pradėtas eksploatuoti 2011-aisiais, o antrasis - 2012 metais.
Pagal Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos ("Espoo" konvencijos) nuostatas, didelio skersmens naftotiekių ir dujotiekių įrengimas gali turėti reikšmingą tarpvalstybinį poveikį, todėl atliekamas "Nord Stream" dujotiekio projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas.
Lietuvos nuomonė „Nord Stream“ klausimais yra konsultacinė, kaip ir Latvijos, Estijos, Lenkijos.
