Teismo prašoma išaiškinti, ar įstatymo nuostata, rinkimuose į savivaldą leidžianti dalyvauti tik partiniams sąrašams, nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtinto tiesioginių rinkimų principo.
Pareiškėjo nuomone, ginčijama įstatymo nuostata iš esmės verčia asmenis, siekiančius tapti savivaldybių tarybų nariais, stoti į politines partijas, todėl jis abejoja, ar tai neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam narystės politinėse partijose savanoriškumo principui.
Į KT Vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi išnagrinėjęs teisininko Petro Ragausko skundą, kuriuo šis skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jo kandidatu savivaldybių tarybų rinkimuose.
VRK neįregistravo kandidatais grupės vilniečių, taip pat ir keleto atskirų piliečių, kurie teikė pareiškinius dokumentus nebūdami jokios partijos sąraše. VRK sprendimą priėmė, argumentuodama teisės aktais, numatančiais, jog kandidatus į tarybų rinkimus gali kelti tik partijos.
Jei KT nuspręstų, jog įstatymas su Konstitucija nesikerta, problemų nekiltų. Tačiau, kai kurių teisininkų nuomone, jei prieštaravimų būtų nustatyta, kiltų kolizija, kaip elgtis per vasario 25 dieną vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus.
Jei būtų nustatyta, kad piliečiai turi teisę dalyvauti rinkimuose ir be partinių sąrašų, nebūtų įmanoma iki rinkimų pakeisti įstatymų bazės, kuri reglamentuotų naują rinkimų į savivaldybes tvarką.
Jei KT priimtų sprendimą, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tačiau piliečiams nebūtų leista įsijungti į rinkimų kampaniją, būtų galima teigti, jog rinkimai vyko pažeidžiant Konstituciją. Kai kurių teisininkų vertinimu, šiuo atveju susidariusi situacija galėtų būti sprendžiama atšaukiant rinkimus.
Rinkimai į savivaldybių tarybas numatyti vasario 25 dieną, vyksta agitacinė kampanija.
