Metų pabaigos šventės gali būti skurdžios ne tik bedarbių armijai, bet ir biudžetininkams. Prie vėluojančių atlyginimų jau įpratę iš miesto kišenės gyvenantys darbuotojai baigiantis metams pinigų gali visai negauti. Panevėžio savivaldybei trūksta 3 mln. litų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams už lapkritį išmokėti ir mokesčiams „Sodrai“ .
Savivaldybės ižde pristigo pinigų kultūros, sporto, socialinių įstaigų, Savivaldybės darbuotojų ir netgi pačios miesto Tarybos narių darbo užmokesčiui.
Tačiau labiausiai galvas skaudėti, ar sulauks pinigų prieš Kalėdas, turėtų lopšelių-darželių darbuotojams. Vien jų atlyginimams Savivaldybei teks ieškoti kone 2 mln. Lt.
„Padėtis tikrai sudėtinga. Ne tik darbo užmokesčiui lėšų trūksta. Ir už šilumą, ir už elektrą esame skolingi“, – teigė Miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų asociacijos vadovė, lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Dalija Antanavičienė.
Jos vadovaujama įstaiga sumokėti darbuotojams už lapkritį pritrūko apie 70 tūkst. Lt.
Metus sutrumpino
Lopšelio-darželio darbuotojai tuščiomis kišenėmis galėjo likti jau gerokai anksčiau, jei nuo metų pradžios nebūtų taupę nemokamų atostogų ar ligų sąskaita.
Kad metų pabaigoje pritrūks pinigų darbo užmokesčiui, pasak direktorės, lopšeliai-darželiai žinojo dar vasarį. Jau tuomet tvirtinant šių metų miesto biudžetą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms nebuvo numatyta lėšų paskutiniams dviem metų mėnesiams.
D.Antanavičienė liūdnai juokauja, kad sunkmečiu Savivaldybei nuostolinga išlaikyti kvalifikuotus, todėl brangiai kainuojančius specialistus.
„Mūsų įstaigos pedagogų atlyginimai gana dideli – iš 30-ies pedagogų net dešimt turi metodininko kvalifikaciją. Mokykloms daug paprasčiau, jų mokytojams atlyginimai mokami iš mokinio krepšelio lėšų, o mums turi Savivaldybė surasti iš savo biudžeto“, – teigė D.Antanavičienė.
Ar lopšelio-darželio darbuotojai sulauks atlyginimų dar prieš Kalėdas, direktorė pripažįsta neturinti jokių garantijų. Ji tik viliasi, kad Savivaldybė suras resursų sumokėti atlyginimams už lapkritį.
Miestui išgyventi – 36 Lt
Iš ko sumokėti biudžetininkams atlyginimus, kad Kalėdų stalas neliktų tuščias, miesto Taryba svarstys jau kitą savaitę.
Pasak administracijos direktoriaus Stasio Karčinsko, skylės biudžete atsivėrė negaunant planuotų įplaukų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI). Per dešimt mėnesių VMI Panevėžio savivaldybei nepervedė 18,4 mln. Lt. Buvo dienų, kai VMI Savivaldybės biudžetą tepapildė 36 Lt.
Praėjusiais metais per dieną Savivaldybės iždą papildydavo apie 500 tūkst. Lt VMI pervedamų mokesčių.
„Tada galėjom atsiskaityti ir su rangovais, ir už miesto tvarkymą, nekalbant jau apie atlyginimų išmokėjimą. O šiemet visose savivaldybėse tokia pati situacija“, – teigė S.Karčinskas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio apskrities viršininko Aldo Skvarnavičiaus tvirtinimu, pagrindinio Savivaldybės pajamų šaltinio – gyventojų pajamų mokesčio surinkimas gerokai krito nuo rugsėjo. Įplaukas į Savivaldybės skurdų biudžetą apkarpė ir lapkritį VMI įstaigoms ir organizacijoms pradėta pervesti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio parama. Iš Savivaldybės biudžeto paramos gavėjams Panevėžyje atiteks apie 900 tūkst. Lt.
A.Skvarnavičius prognozuoja, kad lėšų miesto biudžete turėtų padaugėti gruodį, kai daugelis įstaigų savo darbuotojams išmokės atlyginimus iš karto už du paskutinius metų mėnesius.
Rajonas skelbia pavojų
Panevėžio rajono savivaldybėje tiksi dar didesnė finansinė bomba. Jos sprogimas paralyžiuotų lopšelių-darželių, mokyklų, vaikų ir senelių globos namų, kultūros įstaigų darbą.
Savivaldybė iš Finansų ministerijos nesulaukia daugiau kaip 9 milijonų litų savarankiškoms funkcijoms vykdyti – minėtų įstaigų darbuotojams, išskyrus pedagogus, algoms mokėti, atsiskaitymams už komunalines paslaugas: vandenį, elektrą, šildymą, taip pat ryšio paslaugas.
Pinigų taip pat nėra moksleiviams vežioti.
Kiek skirti pinigų, buvo suplanuota pačios Finansų ministerijos. Iš viso per metus Panevėžio rajono savivaldybei savarankiškoms funkcijoms vykdyti buvo numatyta 25 milijonai litų.
Rajono Savivaldybės biudžete, kuris šiemet po sumažinimo yra 89,7 milijono litų, tai – nemaža suma.
Iš 25 milijonų Lt Savivaldybę pasiekė daugiau kaip pusė – maždaug 15 milijonų Lt, o dar per 9 milijonus Lt tarsi pakibo ore.
Finansų ministerija teisinasi nesulaukianti planuotų įplaukų iš didžiųjų miestų savivaldybių, todėl negalinti atseikėti dotacijų mažesnėms.
Rajono Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė sakė, kad yra reali grėsmė, jog jau lapkričio mėnesį nebus iš ko sumokėti algų įstaigų darbuotojams, o kol kas palyginti nedideli ir iki šiol dengti įsiskolinimai už komunalines paslaugas gerokai išaugs.
Iki šiol Savivaldybė, nors ir nelengvai, bet dūrė galą su galu: skolinosi iš mokinio krepšelio lėšų, iš Finansų ministerijos gavo 480 tūkstančių litų paskolą, nors prašė 2 milijonų.
Vedėjos teigimu,daugiau skolintis iš mokinių krepšelio nebegalima, nes nėra jokių garantijų, kad metų pabaigoje pavyks skolą grąžinti.
G.Šarkiūnienė sakė, kad Savivaldybė nusiuntė raštą Finansų ministerijai – informavo apie susidariusią sudėtingą situaciją ir prašė padėti ieškoti būdų, kaip ją išspręsti, tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukė.
Inga SMALSKIENĖ
