REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Biržų krašto ūkininkai nuogąstauja, kad grūdų nuovalose gali paskęsti ne tik Biržų rajonas, bet ir visa šalis. Įsigaliojusi nauja atliekų surinkimo tvarka galvos skausmu tapo stambesniems grūdinių kultūrų auginimu užsiimantiems ūkininkams. Problemų neišsprendus ne tik Biržų rajonas, bet ir visa šalis paskęs pačių įsirengtuose šiukšlynuose.

REKLAMA
REKLAMA

„Ūkininkai nežino, ką daryti su grūdų nuovalomis. Prie stambių ūkininkų grūdų saugyklų jų stūkso kalnai. Sunku jas sunaikinti, nėra ir kur vežti. Savo transportu nuovalas gabenti į Panevėžio atliekų tvarkymo centrą labai brangu", - kalbėjo Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius. Seniūnijų sąvartynai, kaip žinia, uždaryti.



Uždarė vienus šiukšlynus - atsirado nauji

REKLAMA

Seniūnas sakė nuogąstavęs dėl savo seniūnijos teritorijoje dirbančių ūkininkų. Bet akivaizdu, kad problema aktuali ne tik jiems. Šiuo metu prie seniūnijos teritorijoje esančių grūdų valyklų stovi milžiniškos krūvos nuovalų.

Seniūno žiniomis, ūkininkai Virgutis Cibas, Henrikas Bertulis ir Eugenijus Vaitkevičius grūdų nuovalas veždavo iki Spingučių sąvartyno. Šalia Romualdo Misevičiaus ūkio veikdavo Pučiakalnės sąvartynas. Dabar jie visi uždaryti.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu Suoste, kur valo grūdus ūkininkas H. Bertulis, ir Gužų kaime prie Germaniškio, kur dirba V. Cibas, stovi didžiausi atliekų kalnai. Nuovalų klausimą turi spręsti ir kiti stambūs ūkininkai - R. Misevičius, S. Vaitkevičius, Aidas ir Donatas Ambrazevičiai.

„Būtų įdomu sužinoti, kaip šių atliekų tvarkymo klausimas sprendžiamas kitose šalyse?" - svarstė seniūnas.

Jo manymu, galbūt ūkininkai galėtų šias nuovalas kompostuoti. Bet kas norės mažinti laukus, juose rengiant komposto aikšteles? Juo labiau, kad ta biomasė turėtų būti nejudinama, tik uždengta ir kartkartėmis palaistoma. Ją laikyti reikėtų trejus metus. Po to, kai sėklos jau perdegusios, ją galima vežti į laukus ir aparti. Bet net ir perdegusi masė yra minkšta, tad daug jos ant vieno lauko nepripilsi. Be to, ne visos sėklos žūsta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užkasus didelį kiekį grūdinių nuovalų po žemėmis vėl blogai - bus tyrė. „Dvidešimt metų ant viršaus negalėsi važiuoti, nes gali įklimpti ir nuskęsti ", - samprotauja seniūnas.

G. Kubilius svarstė, kad rajone yra nemažai apleistų fermų, senų silosinių. Galbūt reikėtų vienos tokios aikštelės, kad į ją atliekas galėtų vežti visi rajono ūkininkai?

Į redakciją kreipęsi ūkininkai svarstė apie galimybę gauti dotacijas nuovalų išvežimui. Jie klausė, gal ką nors patarti ar pasiūlyti galėtų ir savivaldybės Žemės ūkio skyrius ar rajono vadovai.

REKLAMA

Problema - didžiulė

Grūdų auginimu užsiimantis ūkininkas Henrikas Bertulis pripažino, kad išvalius šį sezoną prikultus grūdus prie jo valyklos iškilo daugiau nei 20 tonų nuovalų kalnas.

Norint jas išvežti tektų penkiolika pakrautų mašinų varyti į Panevėžyje esantį atliekų tvarkymo centrą ir atgal.

„Šiuo metu jas pilam ant pievos. Po kelerių metų rajono vaizdas bus baisus - kiekvienas ūkininkas turės po šiukšlyną", - svarstė H. Bertulis.

Ūkininkas nemano, kad geriausias sprendimas nuovalas kompostuoti - kai kurios piktžolių sėklos gyvybingos būna po keliasdešimt metų, o kompostuojant ne visos perdega. Tad kompostu tręšiant laukus jie vėl bus užkrėsti piktžolėmis.

REKLAMA

„Lauką nuo piktžolių valyti reikia 10 - 15 metų. Niekas nerizikuos pilti piktžolių ant lauko", - kalbėjo ūkininkas.

Jo manymu, grūdines atliekas būtų galima vežti į miške esančias kirtavietes. Dalis jų supūtų, dalį sulestų paukščiai, suėstų žvėrys. Tačiau, aišku, tai daryti reikėtų suderinus su tam tikromis institucijomis ir labai atsakingai. Dar vienas problemos sprendimo būdas, anot ūkininko, - nuovalas deginti kaip pjuvenas. Bet kas tuo užsiims?

Ūkininkas šią problemą sakė išdėstęs savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjui Steponui Staškevičiui, tačiau šis nieko nepasiūlęs. Paklausus, ar šio klausimo šalies mastu nenorėtų bandyti spręsti per Grūdų augintojų asociaciją ar kitas žemdirbių organizacijas, H. Bertulis buvo skeptiškas: „Žurnalistai labiau gali išspręsti nei asociacijos. Gal visuomenę pradės judinti, tuomet ir ateis sprendimai".

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas įsitikinęs, kad problemą reikia spręsti šiandien. Juolab kad įkūrus naują atliekų tvarkymo sistemą akivaizdu, jog ji veikia braškėdama.

„Seni sąvartynai uždaryti. Bet pasižiūrėkite, kas darosi pakelėse, miškuose. Žmonės neturi kur dėti šiukšlių, nes arba retai jas išveža, arba neturi pinigų sumokėti", - baisėjosi H. Bertulis

Už atliekas atsako patys

Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovė Elona Pipiraitė buvo kategoriška: „Ūkininkai yra juridiniai asmenys. Grūdų nuovalos yra gamybos atlieka, už kurios sutvarkymą atsako pats ūkininkas". Seniau ūkininkai nuovalas buvo įpratę vežti į kaimo sąvartynus. Į Biržuose esančią aikštelę jos negali būti gabenamos, tad belieka vežti į Panevėžio sąvartyną.

REKLAMA

Mažus kiekius, suderinus su girininkais ar medžiotojais, galima būtų išvežti ir į šėryklas. Tad yra du keliai - arba vežti į Panevėžį savo lėšomis, arba kompostuoti. Ūkininkai, anot E. Pipiraitės, gali įsirengti komposto krūvas. Palaikant vienodą temperatūrą per kelerius metus sėklos perdega. Aplinkosaugininkės žiniomis, ūkininkas V. Cibas ruošiasi išvalas kompostuoti. Jas užklojo plėvele, kartkartėmis palaisto.

Padėti nieko negali?

Ar galėtų Biržų ūkininkams kaip nors padėti rajono savivaldybė? Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė sako suprantanti, kad ūkininkai nėra tokie turtingi, kad nuovalas vežtų už 60 kilometrų.

Direktorė sakė prašysianti savivaldybės ekologo Vytauto Zurbos, kad pasidomėtų kitų šalių patirtimi ir šia tema rajono ūkininkams organizuotų seminarą.

Jurgita Vitkauskienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų