Trys karaliai pamatė žvaigždę danguje ir susirengė į kelionę. Po Kalėdų atėjo ten, kur jiems reikėjo. Šiomis dienomis Lietuvos politinėje padangėje sužibo ne žvaigždė, o vaivorykštė – nacionalinės vienybės Vyriausybės idėja.
O greta idėjos – kaip tik trys karaliai. Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus laiko vaivorykštę už galų. Pirmasis pareikalavo, kad pasitrauktų premjeras Andrius Kubilius ir į naują Vyriausybę būtų pakviesti socialdemokratai, antrasis nurodė, kad nacionalinės vienybės Vyriausybei turėtų vadovauti Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Trečiasis karalius yra pramonininkas Bronislovas Lubys, jau anksčiau kėlęs plataus nacionalinio politinio susitarimo idėją. Evangelijoje yra toks personažas Erodas. Gal į jo vaidmenį taiko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų patriarchas Vytautas Landsbergis? Jis spyrė į blauzdą partijos kolegai A. Kubiliui už bandymą į dabartinę valdančiąją koaliciją pakviesti Darbo partiją.
Trys karaliai minimi sausio pradžioje. Sausį Lietuvoje įprasta daužyti Seimo langus. Labai palankus metas politinei vaivorykštei pasirodyti. Biudžeto svarstymas – kaip tik ta proga, kai dabartinę Vyriausybę galima versti į jos pačios susikaltą karstą. Vaivorykštes danguje juk ne naujokai mato – jie jaučia politinės atmosferos permainas.
Viena vertus, pasklido gandas apie ūkio atsigavimą. Jeigu A. Kubilius ir toliau pasiliks valdžioje, žiūrėk, dar ims ir pasiglemš Lietuvos gelbėtojo laurus. Tačiau tų laurų nori ne jis vienas. Kita vertus, kadangi ekonomika juda ne kaip lengvasis automobilis, o kaip didelis tanklaivis, kai kurie neigiami dalykai iškart neišnyks. Nedarbas dar kurį laiką augs. Savaiminis ar suorganizuotas socialinis sprogimas – puiki proga paaukoti dabartinį premjerą ir vaivorykštės fone iškelti kokį nors nacionalinės vienybės lyderį.
Ar tokia lydere taps I. Degutienė? Seimo pirmininkė ir premjeras nagrinėja tuos pačius biudžeto ir ūkio gelbėjimo planus. Pasiūlymą įteisinti keturių dienų darbo savaitę I. Degutienė laiko svarstytinu, o A. Kubilius tokią idėją išjuokė. Jeigu A. Kubiliaus Vyriausybė vis dėlto kris, viena iš priežasčių, mano nuomone, bus ministro pirmininko viešųjų ryšių stilius. Pro stilių kartais šviečiasi mentalitetas. Premjeras neva juokais siūlo susimažinti atlyginimus ir dirbti šešias dienas per savaitę. Bet gal jis nejuokauja, gal rimtai tiki neekonominiais stimulais – medaliais ir botagais. Ačiū, tokiais būdais ekonomika buvo keliama sovietmečiu.
Lietuva įdomi tuo, kad, praėjus maždaug metams nuo ūkio krizės pradžios, politikai ir ekspertai karštai ginčijasi dėl pamatinių dalykų. Net ne specialistui tai panašu į vaikų darželį. O realiai siūlomų priemonių yra gerokai mažiau nei Seimo frakcijų: sutrumpinta darbo savaitė, mažesnis minimalus atlyginimas, PVM lengvatų grąžinimas ir dar šis bei tas. Suskaičiuoti užtenka rankų pirštų. Politikų tuntas nepagimdė realių, įgyvendinamų programų. Užtat dosniai pučiama migla į akis. Kai kam atgaivinti ūkį – tas pats, kas iš butelio pripilti stiklinę vandens. Tokiomis aplinkybėmis nacionalinės vienybės Vyriausybė tikrai gali atsirasti. Bet karalių dovanos, padėtos prie jos lopšio, atitiks politinio elito brandos lygį. Nenustebsiu, jeigu tai bus vitrinų šukės, vandens patranka ir kreipimasis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) dėl paskolos.
