REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybės garantijos paskoloms už studijas šiemet padidėjo iki 100 mln. litų, tačiau išaugo ir reikalavimai grąžinant paskolą.

REKLAMA
REKLAMA

Reikia išsamesnės informacijos

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas daktaras Nerijus Mačiulis mano, kad naujoji studijų finansavimo sistema didina studijų prieinamumą ir konkurencingumą tarp aukštųjų mokyklų.

Tai, pasak jo, tampa akivaizdu atmetus daugybę netikslios ir klaidinamos informacijos, nepagrįstas spekuliacijas ir palyginus naująją studijų finansavimo sistemą su ankstesniąja.

REKLAMA

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) akademinio proceso ir socialinių reikalų koordinatorius Dovydas Kinderys kaip vieną akcentų taip pat paminėjo būtinybę studentams suteikti objektyvią informaciją apie skirtingų bankų teikiamas valstybės remiamas paskolas, pranašumus ir trūkumus pasirenkant paskolos teikėją, paskolos valiutą ir kitus dalykus. „Manome, kad dėl to labai svarbus vaidmuo tenka studentų savivaldoms ir Švietimo ir mokslo ministerijai, turėsiančiai užtikrinti sklandų ir efektyvų sistemos funkcionavimą“, – kalbėjo D. Kinderys.

REKLAMA
REKLAMA

Studentų motyvacijos apibrėžtumo būtinybė

N. Mačiulis įsitikinęs, kad buvusioji administruojamoji studijų finansavimo sistema veikė neefektyviai ir brangiai kainavo visuomenei, o lėšos buvo nukreipiamos ne tiems, kuriems jų labiausiai reikėjo. „Iš esmės buvusi sistema veikė papildomų stipendijų, suteikiamų geriausiai besimokantiesiems, principu. Be to, jeigu mokslus pabaigęs studentas išvykdavo iš Lietuvos, tai mūsų, ne pati turtingiausia, valstybė, prisiimdama specialistų paruošimo kaštus, dar ir finansuodavo turtingesnes šalis, – sakė ISM dekanas. – Anksčiau studentai nemokėjo palūkanų, jeigu baigę studijas grąžindavo paskolą. Realiai tereikėjo grąžinti tik apie pusę pasiskolintos sumos. Taigi daugelis skolinosi ne todėl, kad sumokėtų už mokslą, o todėl, kad tiesiog tai buvo naudinga“. Tuo tarpu D. Kinderio įsitikinimu, su absolventų išvykimu reikėtų sieti ne tik paskolų, bet ir studijų bei kitus kaštus. „Tai yra kompleksinė problema, kur kas gilesnė ir susijusi ne tik su aukštąja mokykla“, – sakė LSS atstovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

N. Mačiulio teigimu, anksčiau nemažai studentų iš mažesnes pajamas turinčių šeimų ar iš kaimų paskolos negalėdavo gauti, nors teigiama, kad paskolas pirmiausiai gaudavo pripažinti socialiai pažeidžiamais. „Žinoma, dabartinę sistemą taip pat reikia tobulinti: pirmiausia reikia motyvuoti suteikiant paskolų lengvatas tiems, kurie pasiliks dirbti Lietuvoje, bei didinti grąžinimo sąlygų lankstumą“, – pripažino N. Mačiulis.

D. Kinderys nesutinka su tuo, jog mažiau pajamų gaunantys asmenys būdavo pamiršti. „Visada pirmumas gauti paskolą buvo teikiamas socialiai remtinoms asmenų grupėms. Reitingavimas paskolai gauti atsižvelgiant į socialinį faktorių buvo ir senojoje sistemoje, – teigė jis. – Praplėsdami šią mintį, manome, jog motyvuoti paskolų sistemos lengvatomis reiktų ir asmenis, po studijų grįžtančius dirbti į regionus, iš kurių jis kilę, nes regioniškumo problema taip pat tampa labai svarbi.



Lemtingi procentai


Lietuvos valstybė garantijas studentams, pasak N. Mačiulio, teikia nemokamai ir esą nekorektiška teigti, kad palūkanos, pakylančios virš tam tikro lygio, kompensuojamos bankams. „Jeigu jos nebūtų kompensuojamos, visas palūkanas turėtų mokėti studentai. Palyginti su Estijos, Lietuvos studentai skolinsis geresnėmis sąlygomis. Estijoje studijų paskolos teikiamos už fiksuotas 6 proc. palūkanas, Lietuvoje – už 5 proc.“, – pavyzdį pateikė N. Mačiulis.

REKLAMA

„Estijoje teikiamų paskolų palūkanas negalima laikyti geresnėmis negu Lietuvoje, – nesutiko LSS atstovas D. Kinderys, – nes minėtos 5 proc. palūkanos tokio dydžio bus tik studijų laikotarpiu ir tik studijų kainai apmokėti, kitais atvejais jos išaugs iki 9–11 proc.“

„Normalu, kad skiriasi palūkanos paskoloms studijų mokesčiui padengti, ir palūkanos pragyvenimo išlaidoms finansuoti, – toliau komentavo N. Mačiulis. – Pagrindinė ir svarbiausia valstybės funkcija šiuo atveju yra užtikrinti galimybę susimokėti už mokslą ir gauti norimą išsilavinimą, o ne rūpintis studentų pragyvenimo išlaidomis. Dauguma valstybių tokio dalyko, kaip pragyvenimo išlaidoms finansuoti skirtų paskolų su valstybės garantija, apskritai neturi.“

REKLAMA

ISM dekano teigimu, su kuriuo sutinka ir LSS, skolintis reikia kruopščiai įvertinus savo galimybes ir jokiu būdu nesitikint, kad paskolos grąžinimo bus galima išvengti. „Tikėtina, kad paskolą paėmęs studentas atsakingiau žiūrės į savo išsilavinimą ir stengsis iš universiteto pasiimti daugiausiai – juk tik tokiu atveju baigęs studijas jis galės gauti kompetencijas ir išsilavinimą atitinkantį darbą bei sėkmingai grąžinti paskolą“, – tikino N. Mačiulis. Jo nuomone, toks studijų finansavimas ilgajame laikotarpyje pakels studijų kokybę, į rinką ateis kvalifikuotesni, aukštesnes kompetencijas turintys absolventai, o tai naudinga visai šalies ekonomikai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsisako ir tęsti studijas

Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atliko studentų viešosios nuomonės tyrimą apie valstybės garantuojamas paskolas. Apklausos rezultatai parodė, kad skolinimosi sąlygos yra neatitinkančios realios situacijos. Tyrime dalyvavo 5202 studentai iš 15 aukštųjų mokyklų.

LSAS skaičiavimais, studentui imant vidutinę 30 tūkst. litų paskolą, kiekvieną mėnesį studijų metu tektų mokėti apie 125 litus vien paskolos palūkanų, o pabaigus studijas palūkanų suma sudarytų apie 300 litų per mėnesį.

REKLAMA

LSAS prezidentė Indrė Vareikytė akcentavo, kad tokia sistema visiškai neatitinka realios studentų ekonominės situacijos – daugiau nei pusės jų pajamos per mėnesį nesiekia 400 litų, o palūkanas pagal dabartinę paskolų sistemą tektų mokėti dar studijuojant.

„Apibendrinę tendencijas matome, kad studentai visgi įvertino, jog skolinimosi sąlygos yra prastos – dėl to dalis jų nusprendė nesiskolinti iš viso arba ieškoti alternatyvių būdų padengti savo išlaidas. Deja, mes gavome ir laiškų iš studentų, kurie atsisakė tęsti studijas dėl nepalankių sąlygų skolintis ir didelių studijų bei pragyvenimo kaštų“, – liūdnomis naujienomis dalijosi I. Vareikytė.

REKLAMA

N. Mačiulis, komentuodamas tokius apklausos rezultatus, priminė, jog imdamas paskolą studijų mokesčiui sumokėti studentas investuoja į savo ateitį – į visą savo gyvenimą. Pasak dekano, dėl to sprendimas dėl tariamai prastų skolinimo sąlygų atsisakyti studijų universitete yra trumparegis. „Visada bus žmonių kurie manys, kad mokytis universitete tris, keturis ar daugiau metų yra laiko švaistymas, ir geriau iš karto įsilieti į darbo rinką. Tačiau tame nėra nieko bloga – Lietuvai reikia ir šlavėjų bei duobkasių“, – kalbėjo N. Mačiulis.



TIK FAKTAI

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos studentų asociacijų sąjungos atliktas tyrimas rodo, kad tik maždaug kas penktas studentas (arba 18 proc.) planuoja imti paskolą, trys iš keturių ketina skolintis litais.

Remiantis apklausos rezultatais, jeigu studijuojant nereikėtų mokėti palūkanų arba jos būtų nekintamos (pavyzdžiui, 5 proc.), skolinimosi galimybę svarstytų trečdalis studentų.

Pagal pernai galiojusią tvarką studentas neturėdavo mokėti palūkanų studijuodamas ir dvejus metus, kai jas baigdavo.



N. Mačiulis įsitikinęs, kad kreditus suteikiant visiems nepriklausomai nuo to, kur studijuojama, didėja konkurencingumas tarp aukštųjų mokyklų. Asmeninio albumo nuotr.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų