„Eurobarometro“ apklausos „Parama vystymuisi ekonominės suirutės metu“ rezultatai rodo, kad, nepaisydama Europos šalis ištikusios krizės, visuomenė toliau aktyviai palaiko paramą vystymuisi.
Maždaug 90 proc. europiečių tebemano, kad vystymasis yra svarbus, o 72 proc. pritaria tam, kad būtų vykdomi prisiimti įsipareigojimai remti besivystančias šalis arba teikti didesnę paramą.
„Ši apklausa aiškiai rodo, kad piliečiai tikisi, jog jų vyriausybės ir ES Komisija nepagailės lėšų vystymuisi finansuoti, – teigia už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingas ES Komisijos narys Karelas De Guchtas. – Nors šiuo metu ekonominė krizė, dar kartą prašau ES valstybių narių laikytis įsipareigojimo iki 2010 m. padidinti paramą vystymuisi iki 69 mlrd. EUR ir taip pasiekti tarpinį tūkstantmečio vystymosi tikslą.“
Didžiosios daugumos Europos piliečių (61 proc.) nuomone, Europa gali teigiamai prisidėti prie diskusijų apie pasaulinį vystymąsi.
„Europiečiai vis aiškiau suvokia, kodėl vystymasis toks svarbus. Jie nori, kad vystymosi klausimai būtų dažniau aptariami nacionalinėje žiniasklaidoje“, – tvirtina už komunikacijos strategiją atsakinga EK pirmininko pavaduotoja Margota Wallström.
Įdomu tai, kad ekonominė krizė nelaikoma pagrindine besivystančių šalių problema. Vienas iš dviejų europiečių didžiausia besivystančių šalių problema – didesne nei ekonominė ir maisto krizė (35 proc.) – laiko skurdą. Europiečiai, regis, suvokia, kad, nepaisant ekonomikos nuosmukio, skurdas yra nepaprastai didelė struktūrinė problema.
Du iš trijų europiečių (64 proc.) nurodo asmeninius paramos skyrimo motyvus: prekyba, terorizmas, migracija ir politiniai santykiai su trečiosiomis šalimis. 42 proc. europiečių pasisako už dažnesnį vystymosi klausimų aptarimą žiniasklaidoje.
Ataskaitoje pateiktos išsamios ES masto išvados ir pagal atskiras šalis suskirstyti duomenys. Iš jų matyti, kad dėl vystomojo bendradarbiavimo Europos Sąjunga tampa artimesnė piliečiams. Kad parama būtų veiksminga, valstybės narės turi labiau derinti veiksmus ir tartis tarpusavyje.
Europos apklausa rodo, kad nuo 2004 m. mažėja skirtumai tarp šalių, ypač tarp tų, kurios į ES įstojo 2004 m., ir likusių.
