Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (44)

Komentuoti

TV3 naujienos > Lietuva > titulinis

> Kitos naujienos > Lietuva

2009-10-17 12:00

Kapucinas, išdrįsęs mesti iššūkį Daktarams, į teisiamųjų suolą pasiuntė tris šios giminės narius.

REKLAMA

Apgulė Daktarų vilą

Kai kuriems daugelį metų pasyviai „daktarų“ grupuotės asmenų nusikaltimus stebėjusiems Kauno pareigūnams atrodė, kad norint nusiųsti už grotų gerai žinomą nusikaltėlį, tenka prirašyti kalnus raštų, apklausti liudytojus, atlikti daugybę brangiai kainuojančių ekspertizių, grumtis su gudriais advokatais. Galiausiai – tas pats nusikaltėlis po kelerių metų bus paleistas anksčiau laiko, tik dar įžūlesnis, klastingesnis, įgijęs daugiau „zonos“ patirties.

REKLAMA

Ilgus metus Kaune teisėsaugininkams dirbant su „daktarais“ dėjosi išties keisti dalykai – įkalčiai paslaptingai dingdavo, parsidavę operatyvininkai profesionaliai nutraukdavo tyrimus „dėl įrodymų stokos“, prokurorai ir teisėjai buvo lengvai paperkami. Vilniuje besidarbuojantiems Policijos departamento pareigūnams 2005-aisiais prisilietus prie „daktarų“ nusikaltimų tyrimų, netikėtai ledai pajudėjo iš vietos.

Kriminalinės žiniasklaidos apžvalgininkų teigimu, jei Henrikas Daktaras nebūtų turėjęs tiek ištikimų pasekėjų, pinigų ir įtakingų pažinčių, „kolegos“ iš kitų grupuočių būtų jį prispaudę, ir jis, kad ir turėdamas Kauno nusikaltėlių šulo titulą, būtų buvęs pastatytas į vietą. 2005 metų lapkričio 7-ąją taip ir nutiko, kai Kriminalinės policijos biuro darbuotojai drauge su kaukėtais „Aro“ kovotojais jį sulaikė Kaune, Taikos prospekte. Per šią sulaikymo operaciją Henytė surakintomis rankomis buvo paguldytas veidu tiesiog į purviną asfaltą. Jis buvo suimtas už turto prievartavimą – nusikaltimą, kuris nėra būdingas tokio aukšto rango mafijos autoritetams.

REKLAMA

Henytė su bendrininkais spaudė buvusį bičiulį Gintarą Kučį (Kapuciną) parduoti nuosavą namą ir gautus pinigus atiduoti jiems. Būtent po apšaudymo į kojas Kapucinas pradėjo bendradarbiauti su pareigūnais, vėliau banditų pasiuntinių ir Daktarų moterų gąsdinančias užuominas įrašė į kasetę, ir netrukus H. Daktaro „torpedų“ gauja buvo sulaikyta.

Vienas tuomet vykusioje Henytės sulaikymo operacijoje dalyvavusių pareigūnų buvo ir dabartinis Seimo narys Aleksandras Sacharukas, dvylika metų praleidęs Vilniaus organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyboje.

REKLAMA

Purvinas ir sugniuždytas

Be H. Daktaro „dvarą“ šturmavusių „Aro“ automatininkų, į Kauną buvo atsiųsti Vilniaus kelių policininkai, kurie kelioms valandoms užtvėrė visus Užliedžius. Ši operacija buvo kruopščiai slepiama nuo Kauno teisėsaugininkų, nes vėl baimintasi, kad šie išplepės apie kolegų planuojamus žygius.

Tą patį vakarą visos šalies televizijos žinių laidos parodė H. Daktarą tokį, kokio dar niekada žmonės nebuvo matę: purvinas, susivėlęs ir įniršęs, vilkintis tamsiu sportiniu megztiniu ir kelnėmis. Pačiam „dienos herojui“ dabar tai rūpėjo mažiausiai. Teisininkas Ričardas Girdziušas, kuriam 2003 metais H. Daktaro procese prieš brolius Čepus pavyko pasiekti vienu metu, atrodė net neįmanoma laikytą pergalę, tąsyk sulaukė netikėto smūgio – teismas atmetė ne tik jo ginamojo, bet ir jo paties skundus dėl suėmimo.

REKLAMA

Liūdną žinią išgirdusios Henytės prie teismo laukusios jo moterys – žmona Ramutė Daktarienė ir duktė Živilė – išplūdo policininkus ir juos apspjaudė. Po šio incidento abiem buvo iškelta baudžiamoji byla. Jos neigė spjaudžiusios ant policininkų, o juos pavadinusios „dvasios ubagais“, nes esą buvo supykusios, kad H. Daktaras į teismą atvestas su ant galvos užmautu maišu. Galiausiai 2007-ųjų kovo mėnesį abi moterys buvo pripažintos kaltomis dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Joms buvo skirta po 4000 litų baudų.

REKLAMA

Kaltinimai – ir moterims

Kriminalistai atskleidė, kad pastaraisiais metais H. Daktaro šeimos santaupos taip sumenko, jog dėl to sunerimo ir jo artimiausi giminaičiai. Pašlijusius šeimos finansinius reikalus nesėkmingai bandė tvarkyti netgi Henytės moterys. Todėl ne tik H. Daktarui, bet ir jo motinai Jadvygai Daktarienei bei žmonai R. Daktarienei netrukus buvo pareikšti įtariamai dėl poveikio G. Kučiui.

Paaiškėjo, kad anksčiau H. Daktaras su žmona nuvyko pasišnekėti prie Kapucino namo, esančio prestižiniame nuosavų namų kvartale šalia Kauno klinikų. Kapucinas taip pat aiškinęs, kad Kauno nusikaltėlių garsenybė prašė „neatpažinti“ jo kojas apšaudžiusių vyrų. Vėliau dar kartą Henytės žmona pasibeldė į G. Kučio namus, prašė „draugiškai pamiršti“ šiuos nesutarimus. Tačiau visus šiuos pokalbius pareigūnai slapta įrašinėjo. Melagingai liudyti G. Kučį įkalbinėjo netgi Henytės motina J. Daktarienė. Dėl šio bendradarbiavimo sūnaus labui kiek vėliau J. Daktarienei teismas paskyrė 5000 litų baudą.

REKLAMA

Paslaptingos kapavietės

Nužudymai, kaip žinia, sukelia didžiulį atgarsį visuomenėje. Nesvarbu, ar auka padorus pilietis, ar banditas. Anksčiau ar vėliau bet kokia kraupi informacija iškyla į paviršių – nebūna kriminalinės paslapties, kuri kada nors neišaiškėtų.

Nors dažniausiai kruvinos banditų tarpusavio rietenos, ypač tos, kurių aukomis ir budeliais tapdavo kriminalinio elito atstovai, nebūdavo išaiškinamos, bet 2005-aisiais ši taisyklė sulaukė išimties. Buvo išaiškinta viena ilgiems metams primiršta žmogžudystė, įvykdyta per patį Kauno banditų siautėjimo laikotarpio įkarštį.

REKLAMA

Sulaikius H. Daktarą, pakaunės miškuose surastos kelios kauniečių kriminalinių gaujų kapavietės. Radiniai patvirtino, kad tai ilgus metus pradingusiais be žinios laikyti kauniečiai. Apie kadaise nugalabytus kuo nors Kauno „daktarams“ neįtikusius bendrus ar kitų gaujų narius pareigūnams galėjo nemažai papasakoti ne tik jiems parodymus teikęs Jonas Bielskis, bet ir laisve besidžiaugę „daktarų“ veteranai.

Ilgą laiką išvengti teisėsaugos dėmesio tokių žmogžudysčių vykdytojams pavykdavo ir todėl, kad kriminalinė policija neturėjo ne tik liudininkų ar įtariamųjų – nebuvo nei lavonų, nei spėjamų nusikaltimų vietų.

REKLAMA

2005-ųjų lapkritį viename pakaunės kaime pareigūnai aptiko dar 1998 metais nužudyto „daktarų“ veikėjo Iliodoro Popovo (Popo) kūną. Tyrėjų žvilgniai iškart nukrypo ir į „daktarų“ lyderius, nes šie tuomet įtarinėjo Popą slapčia bendradarbiaujant su kriminalistais. Pats H. Daktaras tuomet atliko bausmę Vilniaus kolonijoje. Kiek vėliau paaiškėjo, kad su „daktarais“ nevengusio konfliktuoti Popo žmogžudystę įvykdė buvęs jo asmens sargybinis Žydrūnas Lekavičius. Tačiau nužudymo motyvai iki šiol galutinai neištirti.

REKLAMA

Dvigubas Gogos laimėjimas

Kaskart Temidės tarnai, prisilietę prie „daktarų“ aplinkai priskiriamų asmenų bylų, neretai tiesos ištroškusią visuomenę pribloškia stebėtinai švelniais nuosprendžiais.

2005-ųjų gruodžio 29 dieną, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo įspūdingos H. Daktaro sulaikymo operacijos, Kauno apygardos teismas garsioje nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus meno vertybių realizavimo byloje senosios „daktarų“ kartos atstovą Egidijų Abarių (Gogą) ir jo bičiulį Virginijų Silvestravičių įvardijo tik kaip realizuotuojus. Vertybių pirkėjais apsimetusiems Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugininkams vogtus kunigo paveikslus bandęs iškišti Goga atsipirko tik 5000 litų dydžio pinigine bauda.

REKLAMA

Po kelių mėnesių – 2006-ųjų vasario 17-ąją – tas pats teismas Gogai nutraukė kaltinimus dėl 12 kilogramų kokaino kontrabandos į Lietuvą.

Kapucino apšaudymo byla

Netrukus kriminalistai pradėjo traiškyti ištikimiausius H. Daktaro „kareivius“. Kadaise buvusį „daškinį“, o pastaraisiais metais „daktarų“ smogiku vadinamą Darių Mačianską (Mačką) jie sučiupo 2006-ųjų kovą – tuo metu, kai jis, ruošdamasis palikti namus, jau buvo užsidėjęs neperšaunamą liemenę ir bandė užtaisyti savo pistoletą TT. Pareigūnams jis teigė, jog ginklas jam buvęs reikalingas gynybai – esą jį kėsinęsi nužudyti buvę konkurentai iš atskilusios „daškinių“ gaujos.

REKLAMA

Henytę už grotų padėjęs uždaryti Kapucinas į teismo posėdžius ateidavo pasiramsčiuodamas lazda. G. Kučio apšaudymo bylos teismo procesas vyko laikantis griežčiausių saugumo reikalavimų. Banditų pašiurpintas G. Kučys ir jo žmona net per pertraukas nenorėdavo nusiimti kaukių. Iš pradžių šis apšaudymas sietas su Henyte, bet vėliau jam dėl to nebuvo pareikšti įtarimai, jis nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Pasikėsinimu nužudyti Kapuciną kaltinami kauniečiai per vieną teismo posėdžių aiškiai leido suprasti, kad kadaise autoritetą tarp banditų iškovojęs Kapucinas esąs jau nebe „bachūras“ ir su juo aiškintis nėra prasmės. Tačiau jų replikos žlugo, ir nusikaltimas buvo išaiškintas teisme. Iš pradžių Vilniaus apygardos teismas D. Mačianską, Liutaurą Brusoką ir Deivydą Kanį nuteisė kalėti po 8 metus, bet praėjus pusmečiui G. Kučio užpuolikams nuosprendis buvo sušvelnintas.

REKLAMA

KITAME „AKISTATOS“ NUMERYJE SKAITYKITE

Paskutinė dalis:

Penktasis H. Daktaro teistumas

Henytės sėkmės raktas

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (1)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (2)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (3)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (4)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (5)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (6)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (7)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (8)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (9)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (10)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (11)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (12)