Premjerui Andriui Kubiliui bei jo suburtai komandai trūksta elementarios kompetencijos finansų ir ekonomikos srityse, o Vyriausybės siūlymas „Sodros“ gelbėjimo planas – neapgalvotas. Nuolatinis skolinimasis biudžeto problemų nesprendžia, tik šiek tiek jas atitolina, kol pagalbos teks prašyti Valiutos fondo.
„Mes negalime pasikliauti A. Kubiliaus teiginiais. Kadangi jų visi ankstesni planai, ką jie planavo dėl biudžeto koregavimo, nuo gruodžio iki liepos, tai visiškai tarpusavyje nedera.“, - interviu Balsas.lt sako nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.
- Vyriausybei prabilus apie „Sodros“ gelbėjimo planą mažinti pensijas, išmokas motinoms bei didinti įmokas į socialinio draudimo fondą nuvilnijo nepasitenkinimo banga: juo suabejojo ir prezidentė, ir Seimo pirmininkė, palaikymo nežada ir valdančiosios Seimo frakcijos. Ar premjero pasirinktas kelias, kaip jis pats sako, yra neišvengiamas, ar iš tiesų tai padėtų „lopyti“ „Sodros biudžetą?
- Skylės „Sodroje“ jau dabar milžiniškos: pajamos atsilieka nuo išlaidų. Išeitys - arba radikaliai kelti mokesčius arba smarkiai mažinti išlaidas, arba daryti ir tą, ir tą.
Mažinti socialines išmokas neužtenka. Turi būti kompleksiniai veiksmai: reikia kažkaip siekti mažinti kainas: ir vartojimo ir energetikos. Perkamoji galia juk smarkiai sumažės ir mes socialinį sluoksnį įstumsime į dar gilesnį skurdą, galime sulaukti socialinių ir politinių problemų.
Sprendžiant biudžeto problemas reikia suderinti finansinius, ekonominius ir politinius veiksmus. Matome, kad Seimas ir toliau išlaidauja, visureigiai ir t.t. Tai didžiulis akibrokštas visiems, kurie moka mokesčius. Reikalingas kompleksinis arba visuminis požiūris, tiek į komunikavimą, tiek į solidarumo veiksmus.
Kad mažinti išlaidas būtina – faktas. Šiemet bus pagal visus požiūrius pasiskolinta apie 10 mlrd. lt. Jeigu tokia tempai ir toliau klostysis, išsuksime valstybinės skolos piramidę, kuri anksčiau ar vėliau sugriaus praktiškai valstybės finansus, juk palūkanų mokėjimai auga labai sparčiai
- Kokia būtų racionali išeitis? Kaip alternatyva siūloma dar labiau mažinti valstybės išlaidas. Oponentai sako, jog to nepakanka.
- Tik per įvairius segmentus galima bandyti įtakoti tą procesą. Sukosi infliacinė spiralė, dabar sukasi defliacinė arba susitraukimo spiralė. Aišku, ji yra pragaištinga. Tai yra padarinys visų ankstesnių metų nevaldytų procesų: tiek skolinimo proceso, infliacijos, vartojimo kainų, nevaldomas nekilnojamojo turtų kainų kilimas. Tai sukūrė tą nevaldomą finansų piramidę, kuri dabar griūna
- Premjeras teigia, jog „sunkmečio našta turi paliesti visus“, tačiau , regis, ji kiekvieną palies nevienodai.
- Pirmiausia valdžia turėtų naštą prisiimti. Tiek moralinę už ankstesnius veiksmus, nesvarbu, kad kiti buvo valdžioje. Turi pripažinti, kad nesugebėjo suvaldyti valstybės ekonomikos ir finansų. Antras žingsnis, radikaliai sumažinti savo išlaidas ir pranešti apie tai visuomenei. Ir trečias žingsnis, tada galvoti apie išlaidų mažinimą pensininkams ir mokesčių didinimą.
Dabar pradėta nuo mokesčių didinimo, kalbama apie socialinių išmokų mažinimą, o pačios valdžios išlaidų susiaurinimą akivaizdžių ženklų nėra.
Kiek jos bus sumažintos, iki šiol neaišku. Aš kol kas nežinau, į kokias sumas tie taupymai išsilieja, negavau atsakymo. Tie 55 proc. (vidutiniškai tiek Finansų ministerija siūlys apkarpyti valstybės įstaigų biudžetus – red. past.) gali būti nuo 100 mln., jei tai nuo 10 mlrd. litų, tai jau yra labai daug. Kol nepaaiškės, kiek realiai jie ten sumažins, nieko nebus.
Šiemet dar bus pasiskolinta pinigų apie 10 mlrd., tad mokėsime palūkanas iš to paties biudžeto 1 mln. litų. Kitais metais jos sudarys jau kokius 1,5-2 mlrd. litų. Pajamos juk mažės, o išlaidos vien palūkanoms auga. Iš kokio šaltinio mes galėsime mokėsime tas palūkanas: iš mokesčių didinimo, kas jau pragaištinga, arba naujai pasiskolintos lėšos. O tai iš naujo užsuka pasiskolinimo mašiną, kol galų gale reikės kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), o tada prasidės tikrai radikalūs karpymai. Arba ir toliau mokėsime didžiules palūkanas finansų rinkoms ir bankams.
- Tačiau, anot premjero, tai leis sumažinti biudžeto deficitą, nepasiekti kritinės ribos.
- Kiek tai bus pinigų, mes nežinome. Tie signaliniai skaičiai nieko nerodo, kol kas neaišku nieko. Taip pat neaišku ir kiek sumažės „Sodros“ deficitas. Mes negalime pasikliauti A. Kubiliaus teiginiais. Kadangi jų visi ankstesni planai, ką jie planavo dėl biudžeto koregavimo, nuo gruodžio iki liepos, tai visiškai tarpusavyje nedera.
- A. Kubilius visuomet sako, kad kitos išeities nėra, esą jei kas pasiūlytų, kaip kitaip sumažinti biudžeto lėšas, galėtų būti apdovanotas kad ir Nobelio premija. Ar jūs nors kiek tikite ir pasitikite tuo, ką daro premjeras?
- Pradžioje aš tikėjau jo ketinimais. Dabar manau, kad jam trūksta elementariai kompetencijos ir jis negali jos turėti pakankamai visoms sritims suvokti: ekonomikai, finansams. Be to, jam trūksta kompetentingos komandos, tą aš jaučiu. O neturint geros komandos ekonomikos, finansų patarėjų tai gali būti sunku suvaldyti šiuos procesus. Nors jie ir stengiasi. Kreivys verčiasi per galvą su tuo skatinimo planu. Tačiau galime apie tai daug šnekėti, bet patys principai to skatinimo plano ydingi
Neturint tos komandos net sunku tikėtis sėkmės. Nekalbant apie tai, kad vienas iš krizės židinių net ne valstybės finansai, o komerciniai bankai: auga blogos paskolos, kreditavimas stringa. Ir kol ta sistemas neišsivalys, nesusitvarkys, jie labai atsargiai žiūrės į finansavimą verslui, kreditavimą, paskolas vartojimui ir pan.
