Sveikatos apsaugos ministerija siekia, kad būtų kuo greičiau priimtas pagalbinį apvaisinimą reguliuojantis įstatymas.
Teisinis reguliavimas neva užlopytų teisines spragas ir užbaigtų visuomenę skaldančias diskusijas.
„Šiandien susiklostė nenormali situacija. Niekas nekontroliuoja dirbtinio apvaisinimo, nes nėra atitinkamų įstatymų. Aš esu linkęs pritarti bet kokiam įstatymui, kokį priims Seimas, nes dabartinė situacija, kai šis klausimas reguliuojamas vien tik ministro įsakymu, ilgiau tęstis nebegali“, - „LNK“ žinioms dėstė sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.
Vyriausybei yra pateikti du įstatymo projektai. Vienas – liberalus, kitas – konservatyvus. Pirmuoju siūloma įteisinti lytinių ląstelių donorystę ne tik tarp partnerių, neriboti sukuriamų embrionų kiekio bei leisti juos užšaldyti. Konservatyviajame projekte tuo tarpu numatoma leisti donorystę tik tarp partnerių, sukuriamų embrionų kiekį riboti iki trijų, ir neleisti jų užšaldyti.
Vaisingumo asociacijos atstovų teigimu, geriau jokio įstatymo negu „konservatyvus“.
„Jeigu būtų priimtas konservatyvus įstatymas, iškiltų poreikis atlikti daugiau procedūrų. O tai savaime reiškia didesnę žalą moters organizmui“, - teigė Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė Rūta Vyšniauskaitė.
Bažnyčia sakosi niekada nepritarsianti embrionų šaldymui, jų pertekliaus naikinimui, anoniminei donorystei ir galimybe pasinaudoti ja nesusituokus. Pasak jos, įteisinant šituos dalykus, kyla grėsmė embrionais prekiauti ir naudoti juos bandymams.
„Kažkodėl medikai, vyriausybė ir visuomenė nediskutuoja apie pirminį žingsnį. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas turėtų būti antras žingsnis, prieš tai įteisinus Embrionų apsaugos įstatymą“, - stebėjosi kunigas Ričardas Doveika.
Priėmus šį įstatymą, tikimasi efektyviau gydyti nevaisingumą bei ateityje gauti finansinę valstybės paramą.
Daugumoje Europos šalių galioja liberalus įstatymo variantas. Vienintelė Italija pasirinko konservatyvų, tačiau balandį jis buvo pripažintas antikonstituciniu.
Plačiau apie tai – „LNK“ vakaro žiniose.
