"Tie subjektai, kurie tame procese dalyvauja, visi, kurie tą klausimą kelią, kurie nepatenkinti situacija, galėjo tą padaryti kur kas anksčiau - iki rinkimų kampanijos pradžios", - interviu Žinių radijui trečiadienį sakė V. Muntianas.
Tačiau paklaustas, ką darytų Seimas, jei Konstitucinis Teismas (KT) priimtų rinkimuose ne partijų sąrašuose dalyvauti norintiems piliečiams palankų sprendimą, parlamento vadovas kalbėjo miglotai. Jis pripažino, kad Seimas nespėtų pakeisti atitinkamų įstatymų.
KT ketvirtadienį pradeda nagrinėti Vyriausiojo administracinio teismo prašymą išaiškinti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata, rinkimuose leidžianti dalyvauti tik partijų sąrašuose įrašytiems piliečiams, neprieštarauja Konstitucijai.
Teismo prašoma išaiškinti, ar įstatymo nuostata, faktiškai reiškianti, kad savivaldybių tarybų narius rinkėjai renka ne tiesiogiai, o iš politinių partijų kompetentingų valdymo organų "atrinktų" kandidatų, nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtinto tiesioginių rinkimų principo.
Į KT Vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi išnagrinėjęs teisininko Petro Ragausko skundą, kuriuo šis skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jo kandidatu savivaldybių tarybų rinkimuose.
VRK neįregistravo kandidatais grupės vilniečių, taip pat ir keleto atskirų piliečių, kurie teikė pareiškinius dokumentus nebūdami jokios partijos sąraše. VRK sprendimą priėmė, argumentuodama teisės aktais, numatančiais, jog kandidatus į tarybų rinkimus gali kelti tik partijos.
Artėjantiems rinkimams - potenciali prieštaravimų Konstitucijai grėsmė
Tačiau, pasak kai kurių teisininkų, problemų nekiltų tuo atveju, jei KT nuspręstų, jog įstatymas su Konstitucija nesikerta. Tačiau jei prieštaravimų būtų nustatyta, kiltų kolizija, kaip elgtis per vasario 25 dieną vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus.
Jei būtų nustatyta, kad piliečiai turi teisę dalyvauti rinkimuose ir be partinių sąrašų, nebūtų įmanoma iki rinkimų pakeisti įstatymų bazės, kuri reglamentuotų naują rinkimų į savivaldybes tvarką.
Jei KT priimtų sprendimą, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tačiau piliečiams nebūtų leista įsijungti į rinkimų kampaniją, būtų galima teigti, jog rinkimai vyko pažeidžiant Konstituciją. Kai kurių teisininkų vertinimu, šiuo atveju susidariusi situacija galėtų būti sprendžiama atšaukiant rinkimus.
Rinkimai į savivaldybių tarybas numatyti vasario 25 dieną, jau patvirtinti galutiniai kandidatų sąrašai, vyksta agitacinė kampanija.
A. Paulauskas ragina keisti Konstituciją
Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnas Artūras Paulauskas trečiadienį išplatintame pranešime spaudai paragino naujai įvertinti galimybę iš pagrindų keisti Konstituciją, kaip nebeatitinkančią gyvenimo tikrovės.
„Seimas per kelerius metus nesugebėjo konstituciškai įteisinti tiesioginių merų rinkimų, senos Konstitucijos formuluotės neleidžia trims tūkstančiams mūsų išeivių suteikti dvigubos pilietybės, tuo pačiu užkertant jiems kelią grįžti į gimtąją tėvynę“, – teigė A. Paulauskas.
A. Paulausko teigimu, atėjo metas aiškiai pasakyti, kad subrendo sąlygos keisti Konstituciją, nes KT užverstas teismų prašymais išaiškinti pagrindiniam šalies įstatymui prieštaraujančių teisės aktų konstitucingumą. Dažnai ir po šių išaiškinimų esą lieka daug neatsakytų klausimų.
