REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Švedijos pirmininkavimas Europos Sąjungai po truputį įsibėgėjo. Tačiau dažnas tautietis viešojoje erdvėje ko gero iki šiol pasigenda išsamesnio žvilgsnio į šios skandinavų valstybės prioritetus, tikslus ir darbus pirmininkavimo Bendrijai metu. Todėl tikslinga aptarti įpusėjusį Švedijos pirmininkavimą ES, bei kartu su Švedijos ambasadore Lietuvoje pažvelgti į tolimesnius šios valstybės planus Europoje ir jų įgyvendinimo tendencijas.

REKLAMA
REKLAMA

Švedijai šių metų liepą perėmus ES vairą iš Čekijos, kurios pirmininkavimas buvo apsunkintas tiek tarptautinių, tiek ir vidinių įtampų, ko gero lengviau atsikvėpė daugelis europiečių. O ir pati Švedija nuo pat pirmos dienos iškėlė aiškius vadovavimo Bendrijai prioritetus – socioekonominių sunkumų įveikimą, pasirengimą Kopenhagos konferencijai dėl klimato kaitos, ES plėtrą ir kaimynystės politikos gerinimą.

REKLAMA

Socioekonominiai klausimai – neabejotinai aktualūs visai sunkmečio įtakotai Europai. Pasaulinė krizė, prasidėjusi JAV, palietė ir Europos Sąjungą. ES pirmininkaujanti Švedija nuo pat darbų pradžios skelbė, kad nedarbas - vienas didžiausių ir svarbiausių iššūkių kiekvieno Europos Sąjungos piliečio kasdieniame gyvenime. Todėl pirmininkavimo metu Švedija ir siekia šių socioekonominių problemų sprendimo.

Švedai pasisako už dalinai pakeistus dabartinės Lisabonos sutarties reikalavimus dėl ekonominio augimo ir darbo vietų politikos. Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldas drąsiai pareiškė, kad ES reikia „naujos pradžios“ ir daugiau dėmesio „žaliajam augimui“, rašė ir Vokietijos leidinys „Handelsblatt“. Švedijos pozicijas palaiko ir Ispanija, ji ES pirmininkavimą perima nuo sausio.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau būtent socioekonominių klausimų sprendime ir būdų, kaip įveikti nedarbą bei ekonomikos nuosmukį paieškose susikirto švedų ir kai kurių kitų ES narių – visų pirma Vokietijos, nuomonės. EK bei Vokietija nori, kad ES būtų įgyvendinami 2000 metais Lisabonos sutartyje numatyti ekonomikos augimo tikslai. Taigi, ginčai dėl ekonominių priemonių tęsis ir toliau. Kito mėnesio viduryje Švedija šia tema planuoja surengti specialų viršūnių susitikimą.

Vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad nors tarp ES narių ir pirmininkaujančios Švedijos kyla diskusijų dėl geriausios išeities iš ekonominio sąstingio, pati Europos ekonomika Švedijos pirmininkavimo metu rodė atsigavimo ir netgi naujo augimo požymius. Galime pasidžiaugti, kad pavyzdžiui Prancūzijos ir Vokietijos ūkio sektorių rezultatai rodo išties viltingus pokyčius, nors sunku teigti, kad tai Švedijos pirmininkavimo, o ne nacionalinių rinkų veiklos nuopelnas. Tuo labiau, kad Lietuvos bei keleto kitų ES šalių socioekonominės problemos vis dar labai gajos, todėl mūsų šalis laukia tolesnių krizės įveikimo priemonių ir ES lygmeniu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo ekonominių klausimų pereinant prie kito Švedijos pirmininkavimo prioriteto – ekosistemos galima tvirtinti, kas šiuo klausimu ES narės daug lengviau rado bendrą kalbą, nei kad socioekonominių priemonių paieškose.

Skandinavijai, kuri tradiciškai laikoma ekologijos puoselėtoja, priklausantys švedai aktyviai pritaria ir naujajam, birželio mėn. Europos Komisijos paskelbtam Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų planui. Šių metų antrąjį pusmetį ES pirmininkausianti Švedija žada tam skirti ypač daug dėmesio. Tai neabejotinai gera žinia (tuo pačiu – nauji tarptautiniai įsipareigojimai) Lietuvai, kuriai šiame plane patikėta rūpintis transporto ryšių plėtra.

REKLAMA

Nors Lisabonos sutartis nebuvo oficialiai įvardinta esminiu Švedijos pirmininkavimo prioritetų, nuolat kyla diskusijų dėl šios sutarties ratifikavimo. Jei airiai per referendumą ją dar kartą atmestų, padariniai būtų liūdni, tačiau Švedija atrodo nenori koncentruotis į problemas, kurių sprendimo negali parengti. Taigi, švedai gerbdami skandinavų šalyse ypač aktualizuojamą apsisprendimo teisę, šį klausimą palieka patiems airiams.

Dar vienas klausimas, svarbus ES vidiniam gyvenimui – naujų narių priėmimas. Švedija akivaizdžiai remia naujų narių priėmimą, tačiau gerbdama valstybių tarpusavio santykius nusprendė nesikišti į Kroatijos ir Slovėnijos ginčą. Kaip žinome, nesutardama dėl sienų ES narė Slovėnija iš pradžių blokavo Kroatijos siekį įstoti į Europos Sąjungą.

REKLAMA

Nors ir turėjo svertų, Švedija ko gero vėl laikydamasi skandinaviškos politikos principų ir nenorėdama būti šališka, nusprendė nesikišti į dviejų šalių ginčą. Atrodo, šiuo atveju tokia skandinaviška taktika tikrai pasiteisino – kadangi pirmininkaujanti Švedija laikėsi objektyvumo, nesutariančios valstybės pačios atrodo pagaliau išsiaiškino nesutarimus.

Slovėnija pareiškė esanti pasirengusi liautis blokavus Kroatijos derybas su Europos Sąjunga dėl narystės - tai būtų dalis kompromiso siekiant išspręsti šių dviejų Balkanų šalių nesutarimus dėl tarpusavio sienos. Tuo labiau, kad Kroatija siekia narystės nuo 2011 m. Nors dar vienos pretendentės – Turkijos, narystei yra pakankamai kliūčių, Bendriją gali papildyti Islandija, kuri prispausta pasaulinės krizės nusprendė glaustis po ES sparnu. Tokia iniciatyvą remia visos ES narės ir be abejo švedai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atrodo, kad Švedijos pirmininkavimą lydėjo didesnė ar mažesnė sėkmė ir tarptautinėje arenoje. Skirtingai nei Čekijos vadovavimo metu, kada rusiškų dujų tiekimo į Europą krizė sukėlė ypač didelę ekonominę bei politinę įtampą tarp Rusijos ir ES, švedų pirmininkavimo pirmoji pusė pasižymėjo pakankamai konstruktyviu dialogu su energetine ir politine sunkiasvore – Maskva. Stabilumas išliko net ir tada, kai Švedija nevengė atvirai išsakyti savo nuomonės bei karts nuo karto kritikuoti Rusiją.

Pakankamai geri ES santykiai ir su kitais regionais, ypač JAV, nors Švedija nevengia išsakyti ir susirūpinimo tokiais tarptautiniais klausimais, kaip Iranas, Š. Korėja, ar žydų – palestiniečių nesutarimai.

REKLAMA

Taigi, Švedijos pirmininkavimas atrodo daug sklandžiau nei čekų. Visų pirma, Švedija turi didesnę patirtį ir įtaką, jai labiau sekasi tarptautinėje arenoje, be to pirmininkaujanti šalis remiasi ir savo regiono patirties ir pasiekimų pritaikymu ES. Kartais netgi atrodo, kad Švedija ES nori įdiegti ir skandinaviškų vertybių modelį.

Pavyzdžiui, pirmininkaujanti Švedija siekia griežčiau kontroliuoti alaus prekybą Europoje didindama mokesčius ir ribodama alaus reklamą, taip tikintis sumažinti jaunų asmenų piktnaudžiavimą šiuo gėrimu. Švedija ES alkoholio prekybos strategijos parengimą įvardino, kaip vieną iš prioritetinių savo pirmininkavimo sričių.

Švedijos (kaip ir visų skandinavų) pastangos kovoti su alkoholizmo problema yra vienos nuosekliausių pasaulyje. Tačiau kokią dar Švedijos patirtį galima pritaikyti ES (be abejo ir Lietuvoje) pažvelgsime sekančiame šios šalies pirmininkavimo Europai etape.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų