REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasaulyje vis daugiau vilties ženklų. Vokietija ir Prancūzija skelbia apie recesijos pabaigą – antras ketvirtis geresnis nei pirmas. Panašiai atrodo ir kitos šalys. Net ir TVF jau skelbia, kad optimizmui yra daug pagrindo.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu Lietuvoje mes vis dar gyvename niūriomis nuotaikomis – viskas blogai, mes daugiausiai krentame, mūsų recesija yra giliausia, nes mūsų kritimo procentai yra 15 ar 20 proc., kai tuo tarpu Vokietija ar Švedija krito tik po 5 ar 6 proc.

REKLAMA

Taigi visur kitur gerai, tik pas mus blogai – tai tradicinis lietuviškas (o gal bendražmogiškas) požiūris.

Tačiau ar tikrai mūsų situacija yra blogesnė nei kitų? Šio straipsnio tikslas – parodyti, kad esame labai panašūs į kitas šalis ir procesai, kurie per paskutinius metus vyko visame pasaulyje, lygiai taip pat vyko ir vyksta ir pas mus.

Pirmas teiginys: pasaulis nebekrenta ir mes nebekrentame

Daugelis mūsų statistikos duomenų rodo, kad toks ekonomikos susitraukimas, kokį stebėjome praeitų metų pabaigoje, šių metų pradžioje – jau pasibaigė. Tai rodo Lietuvos eksporto (1 pav.), pramonės produkcijos ir mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (2 pav.) duomenys.

REKLAMA
REKLAMA

1 pav. Lietuvos eksportas 2006–2009 m., mln. EUR

Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2 pav. Pramonės produkcija ir mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2006–2009 m., mln. Lt.

Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Matome akivaizdžiai, kad staigus kritimas vyko 2008 m. rugsėjo – 2009 m. sausio mėnesiais. Vėliau visi ekonominiai procesai stabilizavosi. Stabilizaciją rodo ir ekonominių vertinimų rodikliai bei jų sudėtinės dalys (pramonės bei prekybos pasitikėjimo indeksai) (3a, 3b, 3c pav.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

3a pav. Ekonominių vertinimų rodiklis, proc.





3b pav. Pramonės pasitikėjimo rodiklis, proc.

3c pav. Prekybos pasitikėjimo rodiklis, proc.

Kas lėmė kritimą: Vyriausybė ar pasaulinė krizė?

Be abejo tokios neprecedentinės krizės ir ekonomikos kritimo laikotarpiu labai populiaru aiškinti, kad kritimą lėmė Vyriausybės klaidos. Lietuvoje tai ypač populiari versija, nes kritimo statumas sutapo su naujos Vyriausybės veiklos pradžia.

Taip gali teigti tik tie, kurie vengia mus palyginti su kitomis šalimis. Lietuvos ekonomika, kaip ir daugelio kitų šalių ekonomika, labai stipriai priklauso nuo eksporto.

REKLAMA

Lietuvoje 60 proc. BVP yra eksportuojama. Pasaulinė krizė lėmė daugelio šalių labai staigų ir gilų eksporto kritimą ir tai, lėmė visų šalių ekonomikų sulėtėjimą (4 pav.). Reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvos eksportas per I ketvirtį sumažėjo mažiau nei Švedijos ar Suomijos.

4 pav. ES šalių eksporto pokyčiai 2009 m. sausio–gegužės mėn., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, proc.

Šaltinis – Eurostatas.

Ar mes kritome giliau nei kiti?

Spaudoje dažnai tenka skaityti, kad mes esame blogiausi, nes mūsų kritimo procentai yra didžiausi (20 proc. II ketvirtį palyginus su 2008 m. II ketvirčiu). Tuo tarpu senojoje Europoje (Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje) kritimas siekė tik 5–6 proc. Iš to dažniausiai padaroma paprasta išvada, jog tai reiškia, kad mūsų ekonominė politika ir mūsų Vyriausybė yra blogiausios.

REKLAMA

Norint mušti – pagalį visada atrasi. Tačiau realybė yra ta, kad absoliuti dauguma regiono ir Europos valstybių šio kritimo metu nukrito į tą patį – maždaug 2006 metų lygį.

Taip įvyko su Lietuva (5 pav.), kur pagal įvairiai skaičiuojamą BVP nukritome į tarpą tarp 2005–2007 metų, su Baltijos valstybėmis (6 pav.), taip įvyko su kaimynine Suomija ar Švedija (7, 8 pav.), taip įvyko su Vokietija (9 pav.).

5 pav. Lietuvos BVP pokyčiai 2005-2009 m.

Šaltinis – Eurostatas.

6 pav. Lietuvos, Latvijos ir Estijos realiojo BVP, pakoreguoto pagal sezoniškumą, lygio kaita, EUR

Šaltinis – Eurostatas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

7 pav. Suomijos BVP kaita, EUR

Šaltinis – Eurostatas.

8 pav. Švedijos BVP kaita, EUR

Šaltinis – Eurostatas.

9 pav. Vokietijos BVP kaita, EUR

Šaltinis – Eurostatas.

Atskirų šalių skirtingi kritimo procentai, lyginant su Lietuva ar kitomis Baltijos valstybėmis, reiškia tik vieną, kad Baltijos šalys turėjo nukristi didesnį atstumą, nes per 2006–2008 m. laikotarpį sugebėjo aukščiau užlipti – taip įvyko su Baltijos valstybėmis, kuriose 2006-2008 m. „augimo burbulas“ buvo didžiausias.



Kas toliau: ilgas lipimas iš duobės.

REKLAMA

Nukritome, kaip ir daugelis kitų valstybių, į 2006 m.- galime vertinti tai kaip nukritimą į duobę, arba kaip dirbtinio burbulo subliūškimą. Ekonomika pamažu atsigaus ir jos atsigavimas visų pirma priklausys nuo eksporto atsigavimo, o tai reiškia nuo mums svarbiausių prekybos partnerių – Vokietijos, Rusijos, Baltijos valstybių atsigavimo.

Toks atsigavimas tikrai įvyks. Bet tai nereiškia, kad mes galime jau atsipalaiduoti ir galvoti, kad visi rūpesčiai jau praeityje.

Artimiausio laikotarpio pagrindinis rūpestis – išmokti gyventi taip, kaip gyvenome 2006 m.

Visai ekonomikai nusmukus į 2006 metų lygį, visiškai akivaizdu, kad į tokį pat lygį smunka ir valstybės pajamos, kurias sugeneruoja ekonomika. Visos tendencijos akivaizdžiai rodo, kad ir valstybės bei SODROS biudžeto pajamos smunka į 2006 m. lygmenį. Tai vyksta ne tik Lietuvoje, tai vyksta visose ekonomikose, kurias palietė krizė.

REKLAMA

Pajamoms nusmukus į 2006 m. lygį, didžiausias ir skaudžiausias klausimas lieka tas pats – ką daryti su išlaidomis, kurių didelė dalis lieka 2008 m. lygyje (10 pav.). Šiame paveiksle galime pamatyti, kokie dideli deficitai formuosis, jeigu nesiimsime priemonių juos mažinti. Daugelis šių išlaidų yra socialiai jautrios (pensijos, pašalpos, išmokos, atlyginimai) ir

šios išlaidos 2006–2008 m. labai neatsargiai ir neatsakingai buvo didinamos.

10 pav. Valstybės biudžeto ir SODROS biudžeto pajamos ir išlaidos, mln. litų.

Šaltinis – Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

*2010 m. duomenys- prognozė, jeigu nebus keičiami pajamas ir išlaidas nustatantys įstatymai.

Šiandien, deja, tenka patiems sau pasakyti paprastą tiesą – turime prisiminti ir išmokti gyventi taip, kaip gyvenome 2006 m. Kuo greičiau visi išmoksime gyventi su tokiais biudžeto asignavimais, kokius turėjome 2006 m. – tuo sveikiau bus visiems: ir žmonėms, ir ekonomikai ir politikams.

Svarbiausia išvada

Ekonomikos nuosmukis yra skaudus visiems dalykas. Daugelis procesų priklauso nuo to, kas vyksta visame pasaulyje. Ir kylame, ir krentame visi kartu ir visi panašiai. Gal tai ir nėra labai didelė paguoda, tačiau leidžia suvokti realybę ir nepasiduoti mitams, kad esame blogiausi ar, kad esame tiesiog „nelaimės zona“.

Suvokę tai, pabandykime patikėti nedideliais optimizmo ženklais, kartas nuo karto žvilgtelėkime į tolesnį horizontą – kaip atrodys Lietuva po 5 ar 10 metų, ir pasidrąsindami ženkime šiuo keliu. Atsispirdami nuo ten, kur nukritome, nuo 2006 metų.



Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų