REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kasmet valstybės skolos auga, didėja išlaidos jų tvarkymui, o bendrasis vidaus produktas (BVP) traukiasi.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuva bankrutuoja?

Dažniausiai, pristatant valstybės finansų rodiklius, skola vertinama santykyje su BVP. Bet skolą palyginus su valstybės pajamomis, vaizdas susidaro kur kas liūdnesnis. Pirmąjį šių metų pusmetį valstybės pajamos su Europos Sąjungos (ES) lėšomis sudarė apie 10,5 mlrd. litų, išlaidos – apie 12,5 mlrd. litų, centrinės valdžios skola – beveik 21 mlrd. litų. Ar jau baimintis, kad Lietuva bankrutuoja?

REKLAMA

Ekonomistas, buvęs finansų ministras, Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius į šį klausimą atsakė diplomatiškai: „Nežinau nė vienos bankrutavusios šalies. Tai, kad Lietuvai skolina tarptautiniai bankai ir kitos finansinės institucijos, rodo, jog jos tiki, kad Lietuva sugebės grąžinti skolas.“

Skolų yra. Skolų nėra.

Valstybę slegia ne tik užsienio, bet ir vidaus skolos. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė nurodė sumą, kurią valstybė skolinga verslui – apie 330 mln. litų. Tad ar grąžinta skola verslui nepadėtų labiau nei skatinimo priemonės? „Nežinau, Finansų ministerija sako, kad skolų verslui nėra, o verslas sako, kad yra. Gal tai kokios netiesioginės skolos? Mano atsakymas į šį klausimą, nežinant tikrų duomenų, būtų neargumentuotas“, − šiuo klausimu negalėjo padėti Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento direktorius Kęstutis Murauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vykdomasis direktorius Albertas Šimkevičius pripažino, kad situacija, kai valstybė skolinga verslui, tačiau per skatinimo priemones įlieja verslui pinigų, atrodo nelogiška. „Kalbant apie skolas, valstybės įstaigos pradeda „žaisti futbolą“ – stumdo skolas vieni kitiems. Kita vertus, šalis negali prašyti iš ES fondų pinigų, kad atiduotų skolas verslui. Lėšos, kurias valstybė gauna ekonomikai gaivinti, stringa: pinigai lyg ir ateina, bet verslas negali jų paimti, nes bankai nenori duoti“, − padėtį aiškino A. Šimkevičius.



Visų akys į bankus

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Valstybė vis daugiau skolinasi iš bankų – ir vietos, ir užsienio kapitalo. Finansų analitikas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda nesiryžo nurodyti, kur yra protingumo riba, iki kurios valstybė gali prasiskolinti bankams.

„Reikėtų kelti klausimą, kiek valstybė gali skolintis apskritai. Yra valstybių, pavyzdžiui, Italija, Belgija, Japonija, kurių skolos viršija 100 proc. jų BVP, tačiau šios šalys nebankrutuoja. Jauna Lietuvos kredito istorija nėra bloga, bet dabar, sunkmečiu, šalies skolos auga bauginamais tempais. Jeigu padėtis liks tokia, kokia yra šiuo metu, netolimoje ateityje Lietuvos skolos gali būti 30 proc. BVP ar dar didesnės, − liūdnas šalies perspektyvas piešė G. Nausėda. − Dabar visuomenėje vyksta intensyvi diskusija, kodėl Lietuvos kapitalas išvežamas į užsienį. Tačiau reikėtų kalbėti ir apie tai, kodėl nėra pakankamai finansuojamas verslas. Paskolų portfelis Lietuvoje traukiasi smunkant ekonomikai, todėl jis perkeliamas ten, kur situacija yra geresnė.“

REKLAMA

Taigi ar geriau skolintis iš bankų, ar iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF)? „Žinoma, geriausia skolintis pigiausiai. Tai būtų – ne iš bankų, bet iš TVF. Tačiau bijoma, kad Fondas, skirtingai nei kiti skolintojai, iškeltų didžiulius reikalavimus“, - teigė finansų analitikas.

Ar valstybės įsiskolinimas bankams neiškraipo jos intencijų kontroliuoti jų veiklą? „Nemanau. Bankų veiklą prižiūri ir vertina atskiri subjektai, o Lietuvos bankas neatsako už valstybės skolinimąsi. Iš mano pusės būtų neprofesionalu sakyti, kad skolinimasis iš privataus kapitalo neturi jokios rizikos, tačiau svarbiausia tai, kad ta rizika būtų adekvati. Manau, kad taip ir yra“, - optimistinį požiūrį vėl pademonstravo A. Misevičius.

REKLAMA

Skaičiai

Centrinės valdžios skola 2009 metų pirmąjį pusmetį – 20 mlrd. 981 mln. 763 tūkst. litų. Tai sudaro 20,9 proc. prognozuojamo 2009 metų BVP.

2008 metų pabaigoje valstybės skola buvo 17 mlrd. 374 mln. 800 tūkst. litų, arba 15,6 proc. BVP.

2007 metų pabaigoje valstybės skola buvo 16 mlrd. 698 mln. litų arba 17,3 proc. BVP.

2006 metų pabaigoje valstybės skola buvo 14 mlrd. 938mln. 700 tūkst. litų, arba 18,2 proc. BVP.

2005 metų pabaigoje valstybės skola buvo 13 mlrd. 309 mln. 800 tūkst. litų, arba 18,7 proc. BVP.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2004 metų pabaigoje valstybės skola buvo 12 mlrd. 162 mln. 100 tūkst. litų, arba 19,7 proc. BVP.

2008 metais valstybės bankroto faktą yra pripažinusi Islandija. Argentina faktiškai nemoki tapo 2001-aisiais. Austrija per savo istoriją yra bankrutavusi 7 kartus, Vokietija ir Prancūzija – po 8 kartus, Ispanija – 13 kartų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų