Siekdamas tapti pirmuoju Europos Sąjungos (ES) prezidentu Tony Blairas susiduria su didesne kritika, negu tikėtasi. Parama buvusiam Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui mažėja Berlyne ir Paryžiuje, o kitur Europoje netgi kyla pasipriešinimas.
Kyla klausimas, ar jis praranda progą tapti žmogumi, kuriam būtų galima paskambinti į Briuselį.
ES prezidentas bus 27 šalių narių veidas ir vadovaus reguliariems valstybių bei vyriausybių lyderių susitikimams. Posto sukūrimas priklauso nuo ES Lisabonos sutarties ratifikavimo, dėl kurios spalio 2 dieną Airijoje vyks antrasis referendumas. Tai yra silpnesnis žlugusios Europos Konstitucijos pakaitalas.
ES prezidento pareigybė pakeis dabartinę rotacinės prezidentūros tradiciją, kai vis kita šalis narė perima atsakingus įsipareigojimus kas šešis mėnesius. Tokia prezidentūra, kokia yra dabar, suteikia kiekvienai ES šaliai galimybę sublizgėti ir atsidurti dėmesio centre, todėl kai kurioms nepatinka, kad T. Blairas visa tai pasisavins.
„Mažos ir vidutinės valstybės yra ne taip suinteresuotos turėti stiprų lyderį“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas, kurio šalis pirmininkauja nuo birželio mėnesio.
Kairieji lyderiai dalyje Europos šalių nemėgsta T. Blairo už lojalumą, kurį jis parodė Jungtinėms Valstijoms per Irako karą, o proeuropietiški konservatoriai ir verslą remiančios partijos oponuoja idėjai turėti vyriausią ES atstovą iš šalies, kuri atsisako įsivesti eurą ar prisijungti prie Šengeno susitarimo dėl sienų neturinčio judėjimo Europoje.
Svarbiausių ES žaidėjų lyderiai Nicolas Sarkozy ir Angela Merkel remia T. Blairą, bet Paryžiaus ir Berlyno gyventojų parama jam kaip prezidentui gerokai sumažėjo.
Pagal „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė
