REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva – bene vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje po Sovietų Sąjungos žlugimo nesugebėjo įsitvirtinti etninės kriminalinės grupuotės, rašoma šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“.

REKLAMA
REKLAMA

Vieną pilką apniukusį vasaros rytą į darbą važiavau maršrutiniu taksi. Dideliu greičiu važiuodamas Vilniaus gatvėmis vairuotojas buvo gana linksmas ir kalbus, tačiau pasakodamas apie savo šiandienę varganą buitį netikėtai pareiškė, kad anuomet jam esą nieko netrukę.

REKLAMA

Jis gerai pažinojęs ir „Vilniaus brigados“ vadeivą Borisą Dekanidzę, ir net patį nužudytą žurnalistą Vitą Lingį. „Šiandien neliko ne tik jų, bet ir prabangaus gyvenimo, todėl dabar esu priverstas sukti šį vairą už 600 litų atlyginimą“, - tarsi ilgėdamasis anų laikų kalbėjo sostinės vežėjas.

Tuo metu šalyje karaliavusios „Vilniaus brigados“ ir „daktarų“ gaujos bandė priešintis agresyviai nusiteikusių atvykėlių iš Rusijos ir Čečėnijos invazijai, ir dažniausiai tai baigdavosi pastarųjų nesėkme.

REKLAMA
REKLAMA

Svetimšaliams užtrenktos durys

Galima teigti, jog „Vilniaus brigados“ hierarchiją sužlugdė „Respublikos“ dienraščio žurnalisto V. Lingio nužudymas 1993-iųjų spalį. Šį rezonansinį nusikaltimą operatyviai per kelis mėnesius ištyrė sostinės kriminalistai ir prokurorai. Jie vėliau daug prisidėjo sunaikinant, išsklaidant ne tik stipriausią sostinės gaują - „Vilniaus brigadą“, taip pat „Centurionio“ (veikė privatizavimo sferoje, kontroliavo taksistus ir autobusų keleivių pervežimus, Gariūnų prekeivius), „Smauglių“, „Agurko“, „Davido“ (vogė automobilius) ir kitas grupuotes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Minėtų gaujų klestėjimo metais į Vilnių ėmė plūsti ir čečėnai. Beveik visi jie turėjo kažkokius oficialius dokumentus, nešiojosi ginklus. Mafijos bosai juos kai kada nupirkdavo kaip samdomus žudikus „vienos užduoties vykdymui“: atvažiavo į Lietuvą, atliko darbą ir išvažiavo.

Remiantis kai kuriais duomenimis, čečėnai buvo rimtai užsimoję kontroliuoti net legendinę Gariūnų turgavietę. Tačiau „Vilniaus brigados“ vyrai susivienijo ir, pasitelkę ginklus bei buvusius teisėsaugininkus, ėmė stumti čečėnus iš Lietuvos. Tuomet netoli Gariūnų turgavietės kriminalistai kartais rasdavo netgi smarkiai apirusius azerbaidžaniečių kūnus. Kaip vėliau paaiškėjo, taip buvo susidorojama su turguje prekiavusiais atvykėliais iš tolimų šalių, kurie nustojo mokėti pinigus vilniečiams gangsteriams. Apie reketą policijai suteikti informacijos nedrįsdavo ne tik turgavietės prekeiviai, bet ir dauguma kitaip nukentėjusių žmonių, netgi prekybos tašką stebėję teisėsaugos darbuotojai. Tokias bylas narpliojusiems kriminalistams buvo aišku: visi įbauginti ir papirkti.

REKLAMA

Tragiški čečėnų vedlių likimai

1993-iųjų sausį prokurorai turėjo duomenų, kad keli asmenys iš valstybės biudžeto bandė pavogti 132 milijonus rublių. Vėliau atėjo informacija, kad nusikaltėliai nusitaikė į dar didesnę sumą -  daugiau kaip du milijardus rublių. Įtarimai pinigų plovimu buvo pateikti prieštaringos reputacijos verslininkui Rimantui Grainiui, kuriam tariamai iš vienos Grozno firmos į Lietuvos žemės ūkio banko Naujosios Vilnios skyriaus sąskaitą turėjo „įkristi“ net 200 milijonų rublių.

Buvo duomenų, kad čečėnų gaujas į Vilnių lyg ir bandžiusiems suvilioti verslininkams R. Grainiui ir Visvaldui Dubauskui sostinės gangsteriai surengė žiaurias keršto akcijas. Netrukus iš Lietuvos paslapčia pasprukęs V. Dubauskas 1994 metais buvo sulaikytas Lenkijoje. Tai – pirmasis aferistas, kurį užsienio valstybė perdavė Lietuvai. Tuo tarpu R. Grainys 1995-ųjų gegužę buvo susprogdintas savo prabangiame automobilyje „Mercedes-Benz“ pačiame sostinės centre, netoli Vyriausybės rūmų.

REKLAMA

Po kurio laiko mafijos veteranas Georgijus Dekanidzė – V. Lingio nužudymo užsakovo Boriso Dekanidzės tėvas, į Vilnių pasikvietė rusų „įteisintą vagį“ („vor v zakone“) Anzorį Tiflijskį su ginkluota brigada. Jie apsigyveno šalia Grigiškių veikusiame viešbutyje ir bandė vykdyti baudžiamąsias akcijas prieš likusius „brigadininkus“.

Buvę operatyvininkai teigia, jog tada „daug buvo šūvių“, bet niekas rimtai nenukentėjo. Netrukus A. Tiflijskis rastas pasmaugtas viešbučio kambaryje, bet papirkti medikai konstatavo mirtį nuo insulto ir aistros nurimo. Pats G. Dekanidzė neužilgo vėl mėgino įvesti tvarką, tačiau po to, kai miške prie savo namų Trakų rajone išgirdo įspėjamuosius šūvius, galutinai apsiramino.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

KGB akiratyje – viešbučio svečiai

Buvęs ilgametis Lietuvos policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas Juozas Rimkevičius „Balsas.lt savaitei“ pasakojo, kad Vilniuje buvo plačiai kalbama, jog „Lietuvos“ viešbučio 22-ajame aukšte įsikūrusiame restorane nuolat rinkdavosi „brigadiniai“. Jie kartais kviesdavosi į svečius taip vadinamos žydų - rusų mafijos autoritetus ne tik iš buvusios SSRS šalių, bet ir Vakarų Europos bei JAV.

Sovietmečiu šį sostinės viešbutį aktyviai kontroliavo KGB žmonės.

„Kas ir ką iniciavo, dabar neaišku. Kadaise būtent saugumas iš milicijos operatyvininkų perėmė asmenų, kurie buvo įtariami vykdę įvairius nusikaltimus, bylas ir leido jiems nevaržomai išvykti į užsienį. Greičiausiai tai buvo patogus variantas per Vakaruose besilankančius asmenis išplėsti svarbios informacijos gavimo agentūrinį tinklą.

REKLAMA

Būtent tuomet žymusis rusų gangsteris Japončikas (Viačeslavas Ivankovas – red. past.) ir kiti garsūs to meto mafijos šulai ilgam nusėdo JAV, Belgijoje, Vokietijoje – šalyse, kur saugumiečius labiausiai domino pikantiška informacija. „Lietuvos“ viešbutis – tada buvo akylai stebimas saugumo darbuotojų. Kadaise net buvo paplitęs toks anekdotas: „Kartą „Lietuvos“ viešbučio kambaryje nukrito lubos... ir pakibo ant laidų“, - pasakojo J. Rimkevičius.

Juodasis verslas žlugo

Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras, kuriame dirbo J. Rimkevičius sukaupė duomenis, apie tai, jog B. Dekanidzė buvo rusų mafijos kontroliuojamo Niujorko Braitono Byčo patikėtinis mūsų šalyje. Šie nusikalstamo susivienijimo atstovai vertėsi gerokai rimtesne veikla nei lietuviai: perpardavinėjo narkotikus, ginklus, deimantus, organizuodavo užsakomąsias žmogžudystes.

REKLAMA

„Skandalingai pagarsėjusi  firma Lietuvoje „Pantera“ prekiavo radio – elektronikos įranga, turėjo filialą Vengrijoje, kuriame išrinkdavo elektronikos prietaisus, eksportuodavo juos kaip atsargines dalis, po to juos surinkdavo Lietuvoje ir galiausiai parduodavo. Buvo įtarimų, kad naudojant tokią schemą kontrabanda buvo vežami narkotikai. V. Lingiui pradėjus eskaluoti šią temą spaudoje, šis milžiniškas pajamas teikęs biznis sunyko“, - tvirtino šiuo metu Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo postą užimantis J. Rimkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

TIK FAKTAI

Lietuvos kriminalinės gaujos 1992 – 1994 metais aktyviai ir žiauriai kovojo dėl kontroliuojamų teritorijų ir verslo sričių.

Neatsitiktinai 1993-aisiais dėl nusikaltimų žuvo beveik 1,2 tūkst. žmonių, kai tuo tarpu kitais šio dešimtmečio metais dėl nusikaltimų kasmet vidutiniškai žūdavo apie 600 – 800 žmonių.

Rolando Pakso prezidentinio skandalo metu dar kartą buvo įsitikinta, kad Lietuvoje mėgina įsitvirtinti Rusijos mafijos autoritetai. Mūsų šalyje nepageidaujamu tituluojamas Anzoris Aksentjevas – Kikališvilis tuomet per „Vilniaus brigados“ atstovą mėgino įsigyti žemės sklypą Molėtų rajone, šalia tuomečio Valstybės saugumo departmento vadovo Mečio Laurinkaus sodybos.

KITAME „BALSAS.LT SAVAITĖS“ NUMERYJE SKAITYKITE

Ką dabar veikia buvę „brigadininkai“

Ar tikrai sostinėje bręsta naujas grupuočių įtakos sferų persidalijimas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų