REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuolat girdime, jog bankai susiduria su kapitalo pakankamumo problemomis. Kas tai yra? Kodėl tai yra problema? Ką reiškia blogi bankų balansai? Kodėl nesibaigia nuostoliai? Kodėl jie bankrutuoja dabar?

REKLAMA
REKLAMA

„Orios Securities ASA“ ; kapitalo rinkų strategijos vadovas Aurelijus Burda pasakoja, jog bankų ir kitų draudimo įmonių balansas kaip ir kitų įmonių sudarytas iš dviejų dalių: turto ir įsipareigojimų.

REKLAMA

Lietuvoje beveik visą bankų turtą sudaro paskolų portfelis. JAV ir kitur bankai, ypač investiciniai, ir draudimo bendrovės savo pinigais investuoja į akcijas, obligacijas ir į nekilnojamąjį turtą. Šis turtas automatiškai apskaitomas banko balanse. Anot A. Burdos, labai supaprastinus schemą taip galėjo atrodyti ir bankrutavusio „Lehman Brothers“, kitų pastarosiomis dienomis minimų bankų ar draudimo bendrovių balansai.



Kodėl nuolat „išlenda nurašymai“?

REKLAMA
REKLAMA

„Kad suprastume, kodėl nuolat pranešama apie naujus nuostolius, pirma panagrinėkime, kaip bankams sekėsi augimo laikais. Iš esmės visų turto klasių vertė nuo 2003 m. iki pat 2007 m. nuolat augo: brango ir nekilnojamasis turtas, ir akcijos. Nelabai didelį, bet vis tik pelną nešė ir obligacijos, o didžioji dalis išduotų paskolų buvo sėkmingai mokamos. Kaip bankai elgiasi tokiu atveju? Visas anksčiau išvardytas turtas kiekvieną ketvirtį metodiškai pervertinamas ir konstatuojama, kad vertė pakilo. Šis vertės padidėjimas įskaitomas į pelno nuostolio ataskaitą kaip pajamos ir vėliau beveik tiesiogiai keliauja į pelną – nepaskirstytą banko kapitalą. Įspūdinga grąža gaunama beveik kiekvieną ketvirtį,  4 metus iš eilės“, – aiškina bankų veiklą nagrinėjantis A. Burda. Anot jo, bankai turto: akcijų, obligacijų, NT, iš tiesų neparduodavo. Tačiau jų rinkos kaina pabrango, šis prieaugis „tapo“ pelnu. Bet kokiu atveju, tada buvo daug norinčių įsigyti šį turtą už apskaičiuotąją jo vertę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuostabios investicijos

Rinkoms augant investuotojai labai gerai vertino finansų sektoriaus bendroves. Dalį uždirbto pelno bankai išmokėdavo dividendais (pajamingumas būdavo apie 4–5 proc.), visą likusį įskaitydavo į kapitalą. Jam padidėjus, patys prisiskolindavo iki leistinos ribos, išskolindavo ar investuodavo šiuos pinigus, taip vėl uždirbdami didžiulę grąžą. Bankai vystėsi tiesiog šuoliais, atitinkamai šuoliavo ir bankų akcijų kainos – investuotojai buvo patenkinti.  



Kapitalo pakankamumas

„Viskas buvo labai gražu, kol rinkos kilo. Turto kainoms pradėjus smukti, visi prisiminė, kad bankas nuolat privalo tenkinti kapitalo pakankamumo reikalavimą ir visuomet turėti tam tikrus atidėjimus rizikai valdyti. Juos nustato centriniai bankai ir šis reikalavimas yra privalomas. Jo netenkinantis bankas automatiškai skelbia bankrotą. Europoje, taip pat ir Lietuvoje šis rodiklis yra 8 proc., JAV – 5 proc.

REKLAMA

Kiek bankas privalo „atsidėti“?

A. Burda pasakoja, jog norint apskaičiuoti, kiek bankas privalo turėti atsargų, pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą visas jo turimas turtas pirmiausiai „pasveriamas“ įvertinant jo riziką (tiesiog dauginamas iš atitinkamo koeficiento). Gauta suma dauginama iš kapitalo pakankamumo rodiklio, pavyzdžiui, 8 proc., ir susikaičiuojama, kiek bankas turi „atsidėti pinigų“.

Kapitalo pakankamumo skaičiavimo metodika yra sudėtinga ir priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau populiariai ir supaprastintai metodas atrodo taip:

REKLAMA

pavyzdžiui, bankas turi 100 Lt vyriausybės obligacijų. Jos pripažįstamos mažai rizikingomis, o rizika vertinama iki 20 proc. priklausomai nuo obligacijas išleidusios valstybės patikimumo. Tai reiškia, jog nuo kiekvieno į obligacijas investuotų 100 litų bankas turi atsidėti: 100 Lt x 20 proc. (tarkim, obligacija labai rizikinga) x 8 proc. (Europoje) = 1,6 Lt į banko rezervus.

Akcijos gerokai rizikingesnės – jų rizika 100 proc. Taigi, nuo kiekvieno 100 Lt bankas turi atsidėti: 100 Lt x 100 proc. x 8 proc. = 8 Lt.  

Nekilnojamasis turtas arba nekilnojamojo turto paskolos, visiškai padengtos nekilnojamuoju turtu, pripažįstamos 35 proc. rizikingomis. Taigi, jei, pavyzdžiui, butui Vilniuje pasiskolinote 500 000 Lt, bankas turės atsidėti: 500 000 Lt x 35 proc. x 0,8 proc. = 14 000 Lt. (Nuo kiekvieno 100 Lt – 2,8 litus.) Retorinis klausimas: ar bankai yra suinteresuoti namų, butų vertės mažėjimu iki tokio lygio, kad nekilnojamojo turto vertė nebepadengtų išduotos paskolos?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip „sveriamas“ visas turtas ir visos paskolos. Pavyzdžiui, vartojamoji paskola, kai bankai dalina pinigus sofoms, kompiuteriams ar maistui, pripažįstamos tokiomis pat rizikingomis, kaip ir akcijos. Nuo kiekvieno 100 Lt bankas turi atsidėti po 8 Lt.

Taigi, anot „Orion Securities ASA“ Analizės departamento vadovo, taip kiekvieną ketvirtį „pasveriamas“ visas banko turtas, nustatoma, kiek jis einamu momentu privalo turėti atidėjimų. Pastarieji turi būti laikomi grynaisiais pinigais arba jiems lygiavertėmis investicijomis (indėliais vyriausybėje ar pan.), kad bet kuriuo momentu būtų galima juos išgryninti.

REKLAMA

Tiesiai į nuostolius

„Kai paaiškėjo antrarūšių būsto paskolų problemos, visi išsigando, tačiau dabar antrarūšės paskolos jau istorija. Problema ta, kad pinga normalus turtas, paprasti žmonės neišgali mokėti paskolų. Daugėja nemokių klientų, pinga ir kitas finansinis turtas. Kas vyksta bankuose?   

Bankas kiekvieną ketvirtį privalo iš naujo įvertinti savo turtą. Tarkime, nekilnojamasis turtas banko balanse buvo apskaitytas 100 mlrd. JAV dolerių verte. Turto kainos per ketvirtį nukrito 1 proc., o tai sudaro 1 mlrd. JAV dolerių. Ką tai reiškia? Šis „nuvertėjimas“ paprasčiausiai keliauja į pelno nuostolio ataskaitą ir iš ten beveik tuoj pat į kapitalą – atitinkamu dydžiu sumažėjo ir pelnas, ir kapitalas.

Lygiai tas pats vyksta su institucijos valdomu akcijų portfeliu. Jei per paskutinį ketvirtį jų kaina nukrito 20 proc. (buvo labai sunkus ketvirtis), o bendras portfelis siekė 10 mlrd., į nuostolius keliauja dar 2 milijardai“, – žurnale „Investuok“ pasakoja A. Burda.

REKLAMA

Anot eksperto, kaip anksčiau bankai prirašinėjo fantastiškus pelnus, taip dabar nurašinėja fantastiškus nuostolius. Ir taip kiekvieną ketvirtį. Paskelbti visų nuostolių net neįmanoma, nes bankų turto nurašymai – kaip judantis taikinys, patys bankai nežino, kokie jie bus kitą ketvirtį.

Ir vėl pakankamumas

Visas įdomumas atsiranda tuomet, kai suvokiama, kad investicinis bankas, kuriam savininkai visuomet kėlė ypač didelius grąžos reikalavimus, dirbo maksimaliai išnaudodamas resursus. Tai reiškia, jog bankas nuosavo kapitalo turėjo beveik tik tiek, kad tenkintų kapitalo pakankamumo rodiklius ir galėtų tęsti veiklą. JAV šis rodiklis, kaip minėta, apie 5 proc. Pasilikti daugiau kapitalo neapsimokėjo, nes reikėjo sparčiai augti: vos tik gautas pelnas įskaičiuojamas į kapitalą, iškart iš visų įmanomų šaltinių bankas prisiskolina, pasilieka kiek priklauso ir visa, ką turi, investuoja į kylančias rinkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot A. Burdos, vidinių papildomų rezervų bankai turėjo labai nedaug. Todėl jei kas ketvirtį tenka nurašyti kelis milijardus JAV dolerių ir ypač jei tai nėra pirmas toks ketvirtis, vadinasi bankas „iš  kažkur“ turi paimti tuos milijardus, nes kitą ketvirtį jo kapitalo pakankamumo rodiklis greičiausiai bus neigiamas – teks bankrutuoti.

Atidėjimų galėtų mažėti, jei mažėtų įsipareigojimų, tačiau bankas dabar paprastai neturi iš ko juos dengti, ir norintys atsiimti įvairiausius indėlius ne palengvina, o tik pasunkina banko dalią, nes su jais taip pat reikia atsiskaityti iškart.

REKLAMA

Obligacijos

Kiek kitokia situacija, pasak „Orion Securities ASA“  kapitalo rinkų strategijos vadovo, yra su bankų turimomis obligacijomis (įmonių). Pastaruoju metu jos teoriškai uždirba pinigus, tačiau rizikingesnių obligacijų (ne vyriausybinių) pelningumą lemia bendra rizika rinkoje, o ji šiuo metu didelė. Skirtumas tarp vyriausybinių ir įmonių obligacijų mokamų palūkanų vadinamas „spredu“. (Pavyzdžiui, jei Lietuvos vyriausybės obligacijos garantuoja 5 proc., „Aprangos“ obligacijos – 8 proc. „spredas“ – 3 proc.). Kai rizika auga, didėja ir šis atotrūkis. Jam padidėjus turimos obligacijos atitinkamai nuvertėja.

„Pavyzdžiui, panagrinėkime DnB NORD banką Norvegijoje. Pirmą 2008 m. ketvirtį skirtumas tarp saugių ir kitų įmonių obligacijų drastiškai išaugo – tuo pat metu krito akcijų kainos. Naujos obligacijos pabrango, iš anksčiau turimos – nuvertėjo. DnB NORD pirmą ketvirtį į nuostolius nurašė 1,6 mlrd. norvegiškų kronų, antrą ketvirtį situacija normalizavosi – atotrūkis tarp obligacijų sumažėjo, bankas apskaitė, jog gavo 0.4 mlrd. norvegiškų kronų pelną. Trečią ketvirtį skirtumas tarp saugiųjų ir rizikingų obligacijų vėl drastiškai išaugo – bankas gali patirti naujus nuostolius“, – žurnalo „Investuok“ skaitytojams pateikia pavyzdį A. Burda.  

REKLAMA

Kodėl bankrotai vyko dabar?

Burda mano, kad juos paskatino jau visus metus kiekvieną ketvirtį nuosekliai mažėjančios turto kainos: ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir akcijos, o taip pat obligacijos bankams nešė tik nuostolius. Susikaupė kritinė masė: finansų institucijos išeikvojo galimus resursus, investuotojų nerado (jie mato tą patį) – prasidėjo žlugimų banga.



Linas Pupelis

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų