REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (15)

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ prisimena vieną kraupiausių nusikaltimų „Vilijos“ restorane.

REKLAMA
REKLAMA

Du lyderiai - jau negerai

1993-iųjų liepą Kaune pasklidus kalboms apie paslaptingai pradingusį H. Daktaro artimą pažįstamą Vladimirą Seneckį, geriau pažįstamą pravardėmis Turistas bei Sosiska, daugelis miesto nusikaltėlių pasijuto nesaugūs.

REKLAMA

Kalbama, kad V. Seneckis vieną karštą liepos dienos rytą nuvyko į „daktarams“ priklausantį „Vilijos“ restoraną ir nebegrįžo. Pats Henytė visada kategoriškai neigdavo kaip nors prisidėjęs prie Turisto mįslingo dingimo. Tačiau jis niekada neslėpė, kad tuo metu Kaune du tokie žmonės negalėjo išsitekti. Neva reikėjo rinktis – arba Henytė, arba Turistas.

„Maždaug 1982 metais, kai sulaukę duomenų, jog „daktarai“ tiesiog Palangos centre žada santykius aiškintis su vaikinais iš Šiaulių, tuojau pat keturiese su kolegomis sėdome į „Latviją“ ir išskubėjome nuraminti šių išsišokėlių. Būtent tada aš pirmąsyk apie „daktarus“ išgirdau, - prisiminė buvęs ilgametis Kauno kriminalinės milicijos darbuotojas Jurijus Liaškinas. - Tarp sulaikytųjų buvo ir Turistas bei Išsižiojėlis (Edvardas Tamulis – neblogai pažįstamas Algučio pravarde, laikomas vienu pirmųjų Lietuvos mafijos krikštatėvių. 1991 metais jis buvo nužudytas Rygoje, kai atvyko į vietinio mafijos šulo laidotuves. Po paslaptingos egzekucijos E. Tamulio kūne buvo rasta apie 100 durtinių žaizdų, - aut. past.). Netrukus mes juos atvežėme į Palangos miliciją. Visus uždarėme į kamerą. Mane išvydęs Išsižiojėlis nustebo sakydamas: „Juk tu turi būti Kaune“, o aš jam atsakiau: „Vaikyti, aš atvažiavau tave sulaikyti“. Išleisdami juos pasakėme, kad dešimt dienų būsime ir akylai juos stebėsime. Bet žadėtos muštynės neįvyko“.

REKLAMA
REKLAMA

Kauno kriminaliniame pasaulyje Turistas išgarsėjo kaip didžiausių autoritetų nepaisantis veikėjas – neretai jis vogdavo netgi saviškių automobilius. „Kartą Rusijoje Turistas ir Mondė (Raimondas Petraitis – ne mažiau garsus anų laikų mašinvagis, - aut. past.) dėl to, jog vagia rimtų banditų mašinas, buvo pakviesti į kauniečiams nemalonų susitikimą. Šis susitikimas baigėsi tuo, kad įtūžę rusai į Mondės kojas paleido kelis šūvius“, - teigė J. Liaškinas.

Kriminalistikos veterano žodžiais, V. Seneckis mėgdavęs švaistytis ginklais ir neretai už tai pakliūdavęs į operatyvininkų rankas. Kartą Henytė paskelbė, kad Turistui negalima dalyvauti Kauno „šeimų“ susibūrimuose. Tačiau jis netrukus į gangsterių sueigą atvyko apsikarstęs pistoletais ir dviem automatais „Uzi“. Neištardamas nė žodžio paleido kelias automato serijas į kelio ženklus ir pareiškė, kad jam nusispjauti į visus Henytės nutarimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kraupios žmogžudystės versijos

Kai kurių ilgus metus vilijampoliečių veiklą stebėjusių operatyvininkų duomenimis, paskutinę savo gyvenimo dieną Turistas sulaukė Henytės skambučio, o netrukus sėdo į raudoną VAZ-2108 ir, pakvietęs tuomet su juo gyvenusią draugę Editą Petrikienę (pirmąją skandalingojo koncerno EBSW vadovo Gintaro Petriko žmoną), išties pasuko „Vilijos“ restorano link.

Privažiavęs prie „daktarų“ pamėgtos užeigos, Turistas savo draugei liepė palaukti, o pats, pasakęs, kad grįš po kelių minučių, įėjo į restoraną. Kol „Vilijoje“ vyko susidorojimas su V. Seneckiu, E. Petrikienė savo mylimojo prie restorano vartų kantriai laukė net kelias valandas.

REKLAMA

Tačiau iš „daktarų“ irštvos išėjęs vyras pasiūlė Turisto nebelaukti ir patarė moteriai skubiai keliauti namo. E. Petrikienė nuvažiavo tiesiai į Garliavą ir apie viską papasakojo Turisto tėvams. Po kelių dienų, kai V. Seneckis neatsirado, jo tėvas kreipėsi į Kauno prokuratūrą. Savo pareiškime jis tikino, kad sūnų nužudė „slabadiniai“.

Kaune kalbama, kad atvykęs į „Viliją“ V. Seneckis buvo palydėtas į banketų salę. Nieko neįtardamas atsisėdo stalo gale. Tačiau pokalbis ilgai neužtruko. Manoma, kad Turistui iš už nugaros priėjo vienas „daktarų“ gaujos narių ir kelis kartus dūrė peiliu. Po to kitas į galvą paleido kontrolinį šūvį.

REKLAMA

Vėliau Turisto lavonas buvo nuvežtas į pakaunėje buvusią slaptavietę. Ten buvo iš anksto paruošta statinė su sieros rūgštimi, į ją ir buvo įmestas kūnas.

„Buvo kalbų, kad Turistas galėjo būti sudegintas „Vilijoje“ arba Gogos (Egidijaus Abariaus) nuosavame name Šilelio kaime. Prieš „daktarus“ liudijęs Saulius Čepas apie tai kažkada prasitarė. Nors kai kurie pareigūnai sako, kad Saulius ir Žydrūnas Čepai nesąmones šneka, bet iš esmės jie daug vertingos informacijos suteikė policijai ir prisidėjo prie šiandien beveik jau atskleistų rezonansinių nusikaltimų“, - sakė neblogai „daktarų“ gyvenimą iš vidaus pažįstantis buvęs kriminalistas J. Liaškinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Linksmybes nutraukdavo „Aras“

Būtent 1993-iaisiais H. Daktaro vadovaujama vilijampoliečių gauja jautėsi Kauno šeimininkais. Jų restoranas Vilijampolėje „Vilija“ buvo visiems gerai žinoma „daktarų“ rezidencija. 1992 metais Kauno Vilijampolėje, Varnių gatvėje, veikiantis 4 tūkstančių kvadratinių metrų ploto „Vilijos“ restoranas ir kiti su juo sujungti objektai buvo galutinai privatizuoti. Iš kelių objektų susidedančio pastato, kuriame buvo įkurtas restoranas ir bene pirmasis Kaune naktinis baras, tarnybinėse patalpose „daktarų“ gaujos klestėjimo laikais kone kiekvieną rytą būdavo rengiamos sueigos („sborkės“) – gaujos viršūnių posėdžiai.

REKLAMA

Jų metu buvo aptariami svarbiausi grupuotės reikalai: svarstoma veiklos taktika, strategija. Iki paryčių čia vykdavo ir pašėlusios puotos, į kurias nesidrovėdami atvykdavo ir kitų miesto nusikaltėlių gaujų atstovai, aukšti Kauno valdininkai, teisėsaugininkai ir verslininkai. Kai kurios puotos, kur nevaržomai lėbauja spalvotais švarkais pasipuošę gangsteriai ir verslininkai, vėliau buvo įamžintos vaizdajuostėse bei fotografijose, kurios iki šiolei demonstruojamos per televiziją bei spaudoje.

„Bent sykį per savaitę į „Viliją“ įsiverždavo ir būrys ginkluotų pareigūnų. Nekviesti atvykėliai aiškindavo, kad čia ieško didžiausių Lietuvos banditų“, - prisiminė vienas praeityje garsus Kauno šešėlinio pasaulio veikėjas.

REKLAMA

„Vilijos“ publiką nuolat kaitino žinomi estrados muzikantai, striptizo šokėjos, humoro aktoriai ir programų vedėjai. Gastroliuodamos po Lietuvą į „daktarų“ restoraną buvo užklydusios ir legendinės vokiečių popgrupės „Boney M“ juodaodės atlikėjos.

Ten vilijampoliečiai netgi pasikvietė filmuoti tada populiarią televizijos laidą „Taip ir ne“, kurią vedė dabartinis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. „Daktarai“ šioje viktorinoje Lietuvai norėjo pademonstruoti savo erudiciją ir sukurti rimtų verslininkų įspūdį. Po laidos surengtas pobūvis A.Valinskui baigėsi nemaloniai – pašokdinęs Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, žmoną, sulaukė grasinimų ir turėjo skubiai dingti iš restorano.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kruvinasis ketvirtadienis „Vilijoje“

Ankstų 1993-iųjų spalio 7-osios, vėliau Kauno Vilijampolės gyventojų pramintos „kruvinuoju ketvirtadieniu“, rytą, į „Vilijos“ restorano administracines patalpas, į iš anksto sutartą pasitarimą, atvyko pagrindiniai „daktarų“ bosai: H. Daktaras, Vidmantas Gudzinskas (Guzas), Vidmantas Siaurusevičius (Siauras) ir Algirdas Viktoras Laurinavičius (Luras).

Netrukus restorane pasirodė ir keli žemesnio rango „daktarų“ atstovai.

„Tą dieną sėdėdamas restorano ofise, skaičiau laikraštį, kuriame buvo mano nuotrauka ir mažas straipsnelis, - įsimintiną dieną savo memuaruose prisimena H. Daktaras. - Tuo metu prie manęs priėjo Luras ir pasikvietė pasišnekėti į kitą kambarį. Nuotaika buvo bjauri ir niekur eiti nenorėjau, bet pagalvojęs, kad senis užpyks, atsistojau ir, pasikvietęs Siaurą su Guzu, išėjome į sekantį kambarį. Kiti mano draugai liko ofise. Užėję į už sienos esantį kambarį, susėdome prie balto stalo ir ėmėme kalbėtis verslo reikalais. Beveik tuo pačiu metu pasigirdo keistas triukšmas, lyg kas kaltų plaktuku į skardą. Atsistojau iš už stalo ir, norėdamas nuraminti triukšmadarius, pravėriau kambario duris. Koridoriuje pamačiau azijietiškų veido bruožų vyrą, iš automato šaudantį į ofisą, kurį ką tik buvome palikę“.

REKLAMA

BŪSIMAS ŠIO RAŠINIŲ CIKLO DALIS SKAITYKITE „AKISTATOJE“

KITAME NUMERYJE (PASIRODYSIANČIAME BIRŽELIO 30 D.) SKAITYKITE:

„Vilijos“ skerdynės – surežisuotas pasikėsinimas į save?

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (1)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (2)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (3)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (4)



Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (5)




Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (6)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (7)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (8)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (9)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (10)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (11)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (12)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (13)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (14)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų