Tėvų ginama neįgalių vaikų teisė į visavertį gyvenimą prisidėjo prie Lietuvos demokratijos brandinimo, padėjo keisti valstybės institucijų požiūrį į žmogų, perkainojo visuomenės vertybines nuostatas, teigė šalies vadovas ir ragino parengti mokslo tyrimais pagrįstą visiškos neįgalių vaikų integracijos sistemą.
Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį dalyvavo XXI Europos vaikų negalios akademijos, vienijančios 35 Europos šalių įvairių profesijų atstovus, dirbančius su neįgaliais vaikais, konferencijos "Nuo mitų iki įrodymų" atidaryme. Šalies vadovas yra šios Konferencijos globėjas.
Kreipdamasis į konferencijos rengėjus ir dalyvius Prezidentas visus pasveikino su šiais metais minimu Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu ir pabrėžė, kad tokia proga galime įvertinti savo laimėjimus ir pasimokyti iš praeities klaidų.
Viena iš visuomenės klaidų, Prezidento nuomone, yra apie pusę amžiaus gyvavęs požiūris į neįgaliuosius, į jų vietą mūsų visuomenėje, o tiksliau - neįgaliųjų išstūmimas už visuomenės ribų.
"Seniai pripažinta, kad socialinė kultūra, šeimos kultūra, sveikatos apsaugos kultūra - tai integralios bendrosios kultūros grandys, atspindinčios ir tikrąją visuomenės pažangą, ir tikrąjį jos moralinį veidą. Visais laikais valstybės ir visuomenės brandą geriausiai atskleidžia jos elgesys su labiausiai pažeidžiamomis grupėmis, ypač - su neįgaliaisiais, sunkių fizinių negalių slegiamais žmonėmis", - sakė valstybės vadovas.
Prezidentas apgailestavo, kad penkiasdešimt metų trukęs totalitarinis režimas nuosekliai griovė šimtmečius puoselėtas vertybes ir tradicijas, keitė požiūrį į žmogų, jo sveikatą ir gyvybę, vietą visuomenėje. Neįgaliųjų tėvai buvo ciniškai įkalbinėjami išsižadėti savo vaikų, esą jie nereikalingi visuomenei, todėl apskritai neverti gyventi.
"Šiandien kaip juodžiausias absurdas skamba to meto samprata, kad vaiko negalia - tai bausmė už netinkamą tėvų elgesį, o toks vaikas esąs šeimos gėda, kurią būtina slėpti", - teigė Lietuvos vadovas.
Prezidentas V. Adamkus pozityviai vertino prieš dvidešimt metų atgimusią valstybės iniciatyvą ginti negalios paliestuosius ir jų šeimas, integruoti juos į kintančią visuomenę. Šalies vadovo įsitikinimu, tėvų ginama neįgalių vaikų teisė į visavertį gyvenimą prisidėjo prie Lietuvos demokratijos brandinimo, padėjo keisti valstybės institucijų požiūrį į žmogų, perkainojo visuomenės vertybines nuostatas.
Prezidento nuomone, neįgalių vaikų teisėms įsigalint viešajame gyvenime praturtėja ne tik neįgalieji, bet ir pati visuomenė - bręsta dvasiškai ir darbais, o ne pareiškimais realizuoja humanizmą, atranda naujų vertybių.
Valstybės vadovas padėkojo tėvams, kurie ilgai ir kantriai aukojosi gindami savo vaikus, taip pat "Vilties" bendrijai, kuri kasdien kovoja už neįgaliųjų teises ir taip keičia mūsų visuomenę, saugo jos esmines vertybes mūsų permainingame gyvenime.
Tačiau Prezidentas atkreipė dėmesį, kad ši veikla kol kas remiasi tik asmenine iniciatyva ir kantrybe. Valstybės vadovas pabrėžė, kad būtinos tolesnės permainos, pažanga ir bendros pastangos.
"Nepakanka vien deklaruoti apie neįgaliųjų grąžinimą į visuomenę ar mokyklą. Būtina parengti ir įdiegti moksliniais tyrimais pagrįstą visiškos neįgalių vaikų integracijos sistemą, kad jų tėvams nereikėtų nuolat įrodinėti savo vaikų teisių valdžios institucijose", - sakė Prezidentas V. Adamkus.
Šalies vadovas teigė, kad būtina sukurti prieinamą, saugią ir kūrybingą aplinką neįgaliems vaikams, kurioje jie turėtų sąlygas saviraiškai. Visa tai glaudžiai susiję su galimybe neįgaliųjų vaikų tėvams gyventi visavertį gyvenimą neišdavus savo vaikų, neišstūmus jų iš šeimos.
"Suprantu, kad mūsų visų laukia ilgas ir sunkus kasdienis darbas su daugybe skausmo ir problemų, nusivylimų ir atradimų. Mokykimės kantrybės ir tvirtybės iš tų, kurie jau seniai eina šiuo keliu, neprarasdami vilties ir tikėjimo tuo, ką daro. Linkiu tokio pat stipraus ir prasmingo tikėjimo visiems Lietuvos piliečiams", - cituojamas V. Adamkus Prezidento spaudos tarnybos pranešime.
