REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gydytojai nuogąstauja, kad, nurėžus gydymo paslaugų finansavimą, bus išklibinti sveikatos priežiūros sistemos pagrindai, žmonėms teks gerokai primokėti už gydymą.

REKLAMA
REKLAMA

„Nevyniokime situacijos į vatą: jeigu valstybė negali sumokėti už gydymo paslaugas, tai teks padaryti patiems žmonėms“, – teigia medikai. Jie tvirtina, kad, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) 11 proc. sumažinus gydymo paslaugų finansavimą, bus teikiamas tik būtiniausias gydymas. Tuo tarpu SAM vadovai ginasi, kad finansavimas grįžta į pernykštį lygį, todėl gydymo įstaigos turėtų ieškoti kitų taupymo rezervų, kad nenukentėtų pacientai.

REKLAMA

Prašo leisti apmokestinti gydymą

„Tiesiai sakome, kad Sveikatos apsaugos ministerija lėšas nupjovė ne mums, gydytojams, o pacientams. Žmonėms reikia tai suprasti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas.

Medikai piktinasi, kad SAM sumažino gydymo paslaugų vertę. Iki šiol vienam litui prilygintas gydymo paslaugos balas sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sumažintas iki 89 centų. Dėl to už tas pačias paslaugas gydymo įstaigos 11 proc. gaus mažiau pinigų iš Ligonių kasos. Imtis lėšų karpymo teko tada, kai Seimas 300 mln. litų sumažino sveikatos apsaugos biudžetą.

REKLAMA
REKLAMA

LGS siūlė paslaugos balo vertės nemažinti, o pačioms gydymo įstaigoms leisti nuspręsti, kaip paskirstyti už suteiktas paslaugas gautus pinigus. „Suprantame, kad valstybėje sunkmetis. Tačiau negalime teikti visų paslaugų, jeigu tam neskiriama pinigų. Atsidūrėme tarsi užburtame rate – pinigai nubraukiami, o užsidirbti jų negalime. Jei pinigų mažėja, turime aiškiai pasakyti, kad galbūt kai kurios paslaugos bus mokamos. Jau dabar žmonės daug ką perka, tad pagaliau reikia baigti apsimetinėti ir tai įteisinti“, – aiškino L.Labanauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pinklėse ir medikai, ir pacientai


Gydytojai tvirtina, kad bus daromi tik būtiniausi tyrimai ir procedūros, už mažiau reikalingus tyrimus teks mokėti iš savo kišenės, o operacijų teks laukti ilgose eilėse. „Yra tam tikra sumaištis – fi nansavimas apribotas, o gydymo paslaugų apimties rekomenduojama nemažinti. Juk, pvz., negali dalies pjūvio nesusiūti. Bus sunku visiems – pinklėse atsidūrėme ir mes, ir pacientai. Jei jau sumažintas paslaugų fi nansavimas, manome, kad būtų teisinga priimti sprendimą dėl priemokų. Ir dėl to žmonės neturėtų pykti ant medikų“, – gyventojų supratimo tikisi Panevėžio apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Česlovas Gutauskas.

REKLAMA

Anot gydymo įstaigos vadovo, fi - nansavimo sumažinimas neigiamai paveiks ir specializuotas paslaugas, kurios ilgai kurtos. Mažės ir medicinos darbuotojų atlyginimai. „Mūsų įstaiga didelė, joje dirba 1760 žmonių, iš kurių 440 – pagalbinis personalas. Šiems darbuotojams minimalaus atlyginimo nesumažinsi, tad mažinama dalis šiek tiek padidės kitiems“, – sakė ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Priešinasi algų karpymui

LGS priešinasi, kad fi nansavimo sveikatos apsaugai mažinimas nebūtų perkeltas ant medicinos darbuotojų pečių ir sprendžiamas jų atlyginimų sąskaita. „Tai būtų lengviausias sprendimas gelbstint sveikatos sistemą ir gydymo įstaigas. Sumažinus fi nansavimą ir nesumažinus darbo krūvio, nėra pagrindo mažinti medikų darbo užmokesčio“, – tvirtinama gydymo įstaigų vadovams išplatintame Lietuvos gydytojų sąjungos rašte.

REKLAMA

Pasak LGS, sveikatos politikai privalo įvardyti, kokių paslaugų gydymo įstaigos neteikia, nes akivaizdu, kad neįmanoma užtikrinti tokios pačios apimties ir kokybės paslaugų, jei už jas nėra visiškai atsiskaitoma.

„Jeigu gydymo įstaigoms būtų leista pačioms tvarkytis, lėšų galima būtų gauti ir iš kitų šaltinių – ne tik iš pacientų. Jau ir dabar kai kurie darbdaviai ar rėmėjai dengia darbuotojų gydymo išlaidas.

Tai būtų galima įteisinti, dėl to diskutuosime Sveikatos apsaugos ministerijoje“, – sakė L.Labanauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Siūlo mažinti administravimo išlaidas

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad ir medikų, ir pacientų nuogąstavimai perdėti. „Gąsdinimai čia bereikalingi. Paslaugos balo mažinimas reiškia, kad fi nansavimas sumažintas iki 2008 metų lygio, kuriuo niekas itin ir nesiskundė. Tad kaip gydymo įstaigos negali rasti vidinių rezervų efektyviai panaudoti pinigus, kad nenukentėtų pacientų interesai?“ – nesupranta sveiktos apsaugos viceministrė.

Pasak N.Ribokienės, sprendimas iki 0,89 Lt sumažinti gydymo paslaugos balą priimtas atsižvelgiant į pacientų interesus, kad jiems nereikėtų mokėti už gydymą. Sveikatos apsaugos viceministrė tikino, kad tokiam gydymo paslaugų fi nansavimo mažinimo keliui pritarė darbo grupė, kurioje dalyvavo gydymo įstaigų vadovai, Lietuvos gydytojų sąjungos, Ligonių kasos, pacientų organizacijų atstovai.

REKLAMA

„Gydymo įstaiga turi veiksmų laisvę, kaip paskirstyti pinigus ir nemažinti pacientams teikiamų paslaugų apimčių. Pvz., vietoj stacionaro teikti daugiau dienos chirurgijos paslaugų, sumažinti administravimo išlaidas. Jei, tarkim, vasaros metu sumažėja paslaugų apimtys, gydymo įstaiga balą gali pasikelti iki buvusio vieneto lygio“, – aiškino N.Ribokienė.

Sveikatos apsaugos viceministrė pastebėjo, kad yra gydymo įstaigų, kur gydytojai gauna priedus prie atlyginimų. Priedai sunkmečiu, jos manymu, galėtų sumažėti.

Nemokamas gydymas jau tik iliuzija

Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė:

Pirmiausia tas mažinimas atsilieps pacientams. Bus apribotas gydymo paslaugų teikimas: mažiau tyrimų, procedūrų, bus sunkiau patekti į ligoninę, gali sutrumpėti gydymosi ligoninėse laikas. Jau ir anksčiau gydymo įstaigose ant lapelių parašydavo, ką reikia nusipirkti. Dabar pirkti reikės dar daugiau. Nereikia ir kalbėti apie nemokamą gydymą. Teko būti Strasbūre, kur įvairių organizacijų atstovai paragino politikus krizės metu nesielgti trumparegiškai bei neardyti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų, nes tai turės įtaką įveikiant ekonomikos sunkumus.

REKLAMA

Priemokos už gydymą pažeistų įstatymus

Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas:

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas patikslintas atsižvelgiant į ekonominę situaciją. Jis sumažintas 300 mln. litų. Iš kur paimti ir pridėti medicinai? Iš policijos, žemdirbių? Tokiu metu visiems reikia susitelkti ir taupyti. Gydymo įstaigos turėtų pradėti nuo administravimo ir valdymo išlaidų mažinimo. Galima mažinti transporto išlaidas, nes kai kurios gydymo įstaigos turi 2–3 kartus daugiau automobilių nei dabar leistina ministerijoms. Jeigu to nepakaks, gali sumažėti ir medikų atlyginimai. Tačiau tai daryti reikėtų iki nustatyto termino. Būtų garbės reikalas taip susitvarkyti, kad kuo mažiau nukentėtų pacientai. Jokių priemokų už gydymo paslaugas neturi būti. Lietuvos gydytojų sąjunga neturi raginti pažeidinėti įstatymus.

Vida Tavorienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų