Danijos bendrovės "Trident Marine APS" prašymu Vilniaus apygardos teismas nutarė pritaikyti laikinos apsaugos priemones ir sustabdė "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL) privatizavimo viešąjį konkursą.
Šio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gabrilavičius “Eltai” patvirtino, kad pirmadienį įpareigojo "Trident Marine APS" per keturiolika dienų pateikti ieškinį dėl "Lietuvos jūrų laivininkystės" viešojo konkurso komisijos sprendimo atmesti šios Danijos kompanijos paraišką įsigyti valstybės parduodamą LJL akcijų paketą.
O kiti du potencialūs LJL pirkėjai antradienį Valstybės turto fondui pateikė pagerintus konkursinius pasiūlymus dėl LJL akcijų pirkimo.
"Taip, šiandien Valstybės turto fondas gavo potencialių pirkėjų vokus su pasiūlymais, tačiau komisija jų neatplėš ir nevertins, kol Vilniaus apygardos teismas neišnagrinės pareiškėjo ieškinio iš esmės", - “Eltai” sakė Viešojo konkurso komisijos AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" privatizuoti pirmininkas, Valstybės turto fondo sandorių skyriaus viršininkas Liutauras Radzevičius.
Jis nesiėmė prognozuoti, kokiam laikotarpiui įstrigo jau ilgiau kaip pusmetį vykstantis LJL privatizavimas.
Iš teisėjo R. Gabrilavičiaus ELTA sužinojo, kad Valstybės turto fondo prašymu teismas įpareigojo "Trident Marine APS" pervesti 500 tūkst. litų užstatą į teismo depozitinę sąskaitą galimiems kitos pusės nuostoliams padengti dėl pritaikytų laikinų LJL apsaugos priemonių. Pasak teisėjo, tokią galimybę numato įstatymas. R. Gabrilavičius minėjo, kad jeigu per 14 dienų Danijos kompanija nepateiks ieškinio ar nesumokės 500 tūkst. litų užstato, laikinos apsaugos priemonės bus panaikintos, konkursas galės būti tęsiamas. Jis nekomentavo, kaip klostysis įvykiai, jeigu "Trident Marine APS" pateiks ieškinį.
Liepos 25-ąją Viešojo konkurso komisija dviem pretendentams įsigyti "Lietuvos jūrų laivininkystę" pasiūlė pagerinti savo ankstesnius pasiūlymus, o didžiausią - 33 mln. litų - kainą už valstybės parduodamas LJL akcijas žadėjusios mokėti Danijos kompanijos "Trident Marine" paraišką nutarė atmesti, nes Valstybės turto fondas gavo iš atitinkamų Lietuvos valstybės institucijų raštišką informaciją apie šio potencialaus pirkėjo nepatikimumą. Oficialiai nebuvo paskelbta, kuriai bendrovei užkirstas kelias dalyvauti LJL privatizavime, taip pat kokioms pasiūlyta pagerinti pasiūlymus.
Danijos "Rederiet Fabricius A/S" bei "Continental Ship Management AS" konsorciumas buvo pasirengęs mokėti 22,1 mln. litų už parduodama akcijų paketą ir numatęs 120 mln. litų investicijas, kai nustatyta minimali akcijų pardavimo kaina yra 20,09 mln. litų.
Dabartinio LJL vadovo Vytauto Vismanto, konsultacinės bendrovės "Prime Investment" bei prekybos kompanijos "Sanitex" susivienijimas, neoficialiais duomenimis, siūlė tik minimalią kainą ir jokių investicijų.
Pagal nustatytas privatizavimo sąlygas, potencialiu 66,66 proc. LJL akcijų paketo pirkėju gali būti juridinis asmuo, turintis ne mažesnės kaip 5 metų sėkmingos darbo jūrų laivininkystėje patirties pervežant krovinius ir organizuojant krovinių pervežimus jūra. Paraiškoje įsigyti LJL jis turėjo nurodyti numatomų investicijų dydžius, paskirtį bei terminus ir ne vėliau kaip per penkerius metus po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo juos įgyvendinti.
Įstatinis LJL kapitalas sudaro 200,901 mln. litų, 6,74 proc. jos akcijų šiemet buvo išdalyta Lietuvos piliečiams kaip kompensacija už negrąžintą nekilnojamąjį turtą. Laivininkystėje dirba apie 600 žmonių.
Praėjusiais metais įmonė uždirbo 1,006 mln. litų grynojo pelno. Per pirmąjį šių metų pusmetį LJL patyrė 210,124 tūkst. litų nuostolį - jį nulėmė nepalankūs valiutų kursai bei tai, kad įmonė apsidraudė nuo galimų terorizmo aktų Šiaurės Amerikos žemyne, anksčiau nei planavusi į Jungtines Amerikos Valstijas bei Kanadą plaukiojančiuose laivuose įrengdama automatinę identifikavimo sistemą. Pusmečio nuostolis buvo mažesnis, nei lauktas. Tikimasi, kad antrąjį pusmetį bendrovės rezultatai bus teigiami.
Įsteigta reorganizavus senąją "Lisco", LJL yra viena didžiausių šalies laivybos įmonių, eksploatuojanti trampinių laivų laivyną.
ELTA
