Lietuvos verslininkai neskuba prisidėti prie karo nualinto Irako atstatymo.Jau prieš kelis mėnesius kai kurie Lietuvos politikai atkreipė dėmesį, kad lietuvių verslininkai neskuba pasinaudoti galimybėmis dirbti pokariniame Irake, nors tai būtų neblogas startas, ieškant kontaktų ir naujų rinkų Vakaruose.
Dienraščio "Kauno diena" duomenimis, keli šimtai verslininkų iš viso pasaulio pirmadienį susirinko Jordanijos sostinėje Amane apsvarstyti Irako rekonstrukcijos galimybių. Konferenciją organizavo Amerikos-Irako prekybos rūmai, kurie buvo įkurti kovo mėnesį Vašingtone po Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamo karo Irake.
Dviejų dienų konferencijos "Irako rekonstrukcija: galimybės ir iššūkiai" tikslas - atskleisti verslo sąlygas bei suteikti užsienio bendrovėms galimybę užmegzti ryšius su Irako firmomis. Pagrindiniai konferencijos dalyviai - svarbiausius Irako atstatymo programos konkursus laimėjusių amerikiečių bendrovių atstovai.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir verslininkus vienijančių organizacijų duomenimis, lietuvių atstovai šioje konferencijoje nedalyvauja, nes nebuvo pakviesti.Pasak dienraščio, ankstesniuose analogiškuose forumuose lietuvių verslininkų atstovai dalyvaudavo. Viena bendrovių - "Montuotojas" - netgi buvo gavusi tam tikrų konkrečių pasiūlymų tapti subrangove atstatant 90 naftos talpyklų Irake. Buvo minima, kad pasirašius tokią sutartį su amerikiečiais į karo nualintą Persijos įlankos regiono valstybę galėtų vykti dirbti apie šimtą "Montuotojo" darbuotojų iš Lietuvos.
Tačiau dabar, praėjus jau dviem mėnesiams nuo šių žinių paskelbimo, "Montuotojo" vadovai tvirtina nieko nežinantys apie įmonės galimybes dirbti Irake. Bendrovės direktorius Alfonsas Jaras "Kauno dienai" teigė, kad "yra daug darbo ir Lietuvoje", todėl galimybės dirbti Irake nesureikšminamos.
"Mes negalime dirbti, nieko nežinodami. Daug kartų ir su Užsienio reikalų ministerija, ir su Lietuvos ambasadoriumi Vašingtone Vygaudu Ušacku bendravau, bet problemos sprendimas nejuda iš mirties taško. Kai kurios šalys jau seniai turi savo atstovus Irake, su kuriais galima tiesiogiai bendrauti ir derinti projektus, tuo tarpu Lietuva oficialaus atstovo neturi. Nėra su kuo ten kalbėtis", - pastebėjo jis.Oficialaus Lietuvos atstovo laikinojoje Irako administracijoje paskyrimo reikalai jau senokai įstrigę. Šis atstovas užsiimtų tarpininkavimu tarp šios Persijos įlankos regiono šalies atstatyme dalyvaujančių lietuvių bendrovių ir oficialių pareigūnų, prižiūrinčių šį procesą.
Valstybės vadovo patarėjas Alvydas Medalinskas aiškino, kad "sprendimo šiuo klausimu priėmimą stabdė neaiški situacija", tačiau, jeigu Lietuvos verslininkai vėl imtų labai aktyviai domėtis Iraku ir "atstovo paskyrimo klausimas taptų vėl labai aktualus, matyt, galima bus kalbėti apie jo sprendimą".
Pasak A.Medalinsko, pretendentų į Lietuvos atstovus Irake sąrašas daugmaž jau yra aiškus.
"Atrenkant juos buvo labai svarbu, kad tie žmonės būtų lig šiol jau dirbę gana aukštose valstybės pareigose", - sakė jis. Tačiau kokie galimi kandidatai į diplomatinius atstovus Irake, A.Medalinskas atsisakė pasakyti, tvirtindamas, kad tai dar nesuderintas klausimas.
"Sprendimas dėl Lietuvos atstovo Irake galėtų būti priimtas prezidentui grįžus iš atostogų", - "Kauno dienai" tvirtino patarėjas.
Prezidentas Rolandas Paksas pirmadienį pradėjo dviejų savaičių atostogas.
BNS
