Visas būrys vorų kryžiuočių ketvirtadienį (01.09) išvyko iš Australijos į Jungtines Amerikos Valstijas - ir tai tik pirmasis jų tolimos kelionės į kosmosą etapas. Kitą savaitę iš Kanaveralo kyšulio kils erdvėlaivis, o jame - vorai, kurie bus stebimi, kaip nesvarumo būklėje jiems seksis megzti savo tinklus.
Šie bus ne pirmieji kosmosą aplankę voragyviai. Dar 1973 metais amerikiečiai buvo nusiuntę į orbitą du kryžiuočius Anitą ir Arabellą.
Tačiau dabartiniai, kaip tikisi Melburno zoologijos sodo specialistas Patrickas Honanas, matyt, bus pirmieji sveiki sugrįžę iš kosmoso vorai. Mat Anita ir Arabela mirė badu.
Šį kartą vorai turės maisto - vaisinių muselių bus daug. Be to, kiekvienas voras turės savo atskirą gyvenamąją patalpą, mat šios genties padarai mielai ryja vienas kitą, pasakojo P. Honanas.
Kryžiuočiai astronautais parinkti todėl, kad šios rūšies vorai audžia itin simetriškus voratinklius. Todėl mažiausias šio darbo netikslumas nesvarumo sąlygomis iš karto bus pastebėtas.
Iš Melburno iškeliavo 30 vorų, bet tik 8 iš jų, judriausi, kils erdvėlaiviu į orbitą, kur skries aplink Žemę 16 parų.
Vorų elgesį stebės ir analizuos aerokosminės inžinerijos specialistas daktarantas Nickas Kosas, kuris rengia daktaro disertaciją šia tema. "Voratinklis yra stipriausia pluoštinė medžiaga pasaulyje, ji šimtus kartų atsparesnė už plieną", - aiškina N. Kosas.
Jis tikisi pagal vorų technologijas pagamintas medžiagas pritaikyti aviacijoje ir kosminėje pramonėje. Beje, voratinklio šilkas yra puiki medžiaga odos ir kitų organų žaizdoms susiūti.
Bene didžiausia problema steigti vorų fermas - jų kanibalizmas. Jei jie neturėtų tokios ydos, vorų šilko gamyba būtų visai reali.
Vorų kryžiuočių amžius - maždaug metai. Išvykusieji iš Melburno yra tik aštuonių savaičių. Melburno zoologijos sodas tikisi, kad vorai keliauninkai grįš namo ir bus demonstruojami lankytojams atskirame "vorų astronautų" skyriuje.
dpa-ELTA
