REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kultūros naujienos ir senienos pagrindiniuose šalies meno savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “7 meno dienos” bei “Literatūra ir menas”.

REKLAMA
REKLAMA

“Šiaurės Atėnuose” (07.05) publikuojamas Alfonso Andriuškevičiaus pokalbis su Gintaru Makarevičiumi apie videofilmo “Duobė” sukūrimo aplinkybes (“Mirtis pagilina kūrinio reikšmes”). Atsakydamas į A. Andriuškevičiaus klausimą, “koks yra jo message, siunčiamas žiūrovui šiuo darbu”, G. Makarevičius pabrėžia: “Norėjau, kad filmas būtų labai lietuviškas - išjaustas ir iščiupinėtas, su savo tikroviškumu ir dirbtinumu sykiu. Lietuviškas ir gerąja, ir blogąja prasmėmis - lietuviškas sąmoningai. Tai reiškia - reikia įsijausti ir išgyventi. Manau, kad tai išėjo. Esu lietuvis, man tai nelabai patinka, bet negaliu būti kitu, kol negalėsiu giliai įsijausti į tai, kuo nesu”.

REKLAMA

Savaitraštis iš britų dienraščio “The Guardian” perspausdina britų istoriko ir politologo, daug dėmesio skyrusio naujausiai Rytų Europos istorijai, Oksfordo Europos studijų centro direktoriaus Timothy Gartono Asho straipsnį “Demarkacinė linija”, taip pat publikuoja čekų prozininko Bohumilo Hrabalo atsiminimus (“Dienas tik saulėtas prisimenu”). Pasak vertėjo Vyturio Jaručio, šie užrašai yra vieninteliai išsamesni paties Hrabalo rašyti atsiminimai, veikiausiai jo įamžinti 1973 m. Prahos klinikoje po tulžies operacijos, - spėjama, įkalbėjus prof. Jaroslavui Kladivui, kuris tuo metu kaip tik rengė studiją apie jo gyvenimą ir kūrybą. Rankraštis buvo rastas jau po rašytojo mirties ir nespėtas įtraukti į paskutinį jo “Rinktinių raštų” tomą.

REKLAMA
REKLAMA

Gintaras Beresnevičius savaitraštyje publikuoja straipsnį “Programavimas ir okultizmas”, kuriame teigia, jog “okultizmas yra sekuliarios visuomenės atsakas į vertybių praradimą; masonai suklestėjo ar bent išėjo į paviršių per sekuliariąsias, pasaulietines revoliucijas, okultizmas, kuris yra XIX a. vidurio darinys, atsirado būtent Transamerikos geležinkelio nutiesimo dėka, garlaivių susisiekimo, telegrafo ir panašių civilizacinių veiksnių pasekmėje. Krikščionišką mentalitetą kūręs Dievas buvo vejamas į sektas, o atėjęs kitas Dievas, gnostikų Demiurgo pavidalu, išsklido pačiomis įvairiausiomis varsomis, ir jų gausa reiškia, kad nebeapsistojama prie vieno vaizdinio, prie vienos tradicijos, o griaunama viskas, kas paveldėta, maišoma sinkretizmo tigliuose ir anksčiau vertybiškai orientuotas ir laisvai klystantis žmogus tampa įvairių metafizinių programų objektu”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sigitas Parulskis savaitraštyje publikuoja tekstą “Vagys”, kuriame tvirtina, kad “jeigu jūsų dar nė sykio nepažemino (t.y. neapvogė), susimąstykite. Kažkas jūsų gyvenime negerai. Stenkitės kiek galėdami, kad ką nors iš jūsų pavogtų, ir tuomet net patys nepatikėsite, kokių talentų iš jūsų snūduriuojančios asmenybės gelmių iškels kūrybingasis stresas”.

“Literatūroje ir mene” (07.04) Marcelijus Martinaitis rašo apie Lauryno Katkaus poezijos knygelę “Nardymo pamokos” jos autoriui linkėdamas nenuskęsti (“Trys Lauryno Katkaus išnėrimai”). M. Martinaitis pabrėžia, kad “L. Katkus atstovauja lūžio kartai, kurios “skiriamasis bruožas - intensyvus judėjimas, rodos, greitai lekiant, fiksuojant pavienius daiktus, vaizdinius, jų fragmentus be gramatinio ar loginio nuoseklumo, kartais nejaučiant nei geografinių, nei verbalinių ribų”.Straipsnio autoriaus teigimu, L. Katkus “iš esmės keičia tai, ką būtų galima pavadinti poezijos ir kalbos teritorija, turėjusia jaukias ir saugias etnines ribas, namų sienas, sodybų aptvarus, gerai sutvarkytą poetinį žodyną, nesunkiai grafomanų išmokstamus eiliavimo būdus. Tokio pobūdžio poezija neseniai kurtą ar dar vis kuriamą lyriką mūsų akyse paverčia praeitimi, kol bus atpažinta naujo tipo moderni grafomanija, kurios, atrodo, jau yra per akis”.

REKLAMA

Tomas S. Butkus savaitraštyje publikuoja rašinį “Orbitos” ekspedicija Klaipėdos menininkų namuose”, kuriame aptaria birželio 21 d. Klaipėdos menininkų namuose įvykusį antrąjį ir paskutinį pirmojo “Orbitos” turo po Lietuvą pasirodymą. Šios akcijos metu buvo pristatytos naujos raiškos priemonės poezijoje.

Savaitraštyje publikuojamas Daivos Šabasevičienės pokalbis su aktoriais Rūta Papartyte ir Aisčiu Mickevičiumi, neseniai sugrįžusiais iš Berlyne vykusio vokiškai kalbančių šalių (Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos) festivalio “Theatertreffen” (“Teatriniai susitikimai”). Šis festivalis šiais metais surengtas jau trisdešimt devintą kartą. Greta spektaklių buvo rengiami seminarai, skirti jauniems teatro menininkams - aktoriams, režisieriams, scenografams, dramaturgams. Seminare dalyvavo penkiasdešimt keturi žmonės - ne tik Europos jaunieji menininkai, bet ir teatralai iš Australijos, Japonijos, Irano, Brazilijos, Venesuelos ir kitų šalių (“Vokiško teatro pamokos”).

REKLAMA

Ričardas Šileika savaitraštyje publikuoja rašinį “Saulius Tomas Kondrotas fotografuoja”, kuriame aptaria Vilniuje, Gedimino prospekte ir Pilies gatvėje esančiuose arbatos ir kavos namuose “Presto”, eksponuojamas prozininko, “Laisvosios Europos” radijo lietuviškos redakcijos vadovo fotografijas.

Pasak straipsnio autoriaus, “tai daugeliui visiškai netikėtas Sauliaus Tomo Kondroto gana rimtas, gal net nebe hobio, debiutas, kuris labai simboliškai sutapo su jo knygos “Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą” antros laidos pasirodymu knygynuose”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rimas Driežis savaitraštyje publikuoja straipsnį “Nepažįstamas teatras vaikams”, kuriame aptaria valstybinių ir nevalstybinių teatrų vaikams situaciją atkūrus nepriklausomybę ir siūlo pasiaiškinti, kodėl Europos vaikų teatrų patirtis taip sunkiai prigyja Lietuvoje. Be kita ko, straipsnio autorius pabrėžia, kad “profesionalumą Lietuvos teatre mes pirmiausia suprantame kaip aukšto meninio lygio kūrybą. Suaugusiems vaidinantys teatrai gana aiškiai pasidalinę į profesionalus ir mėgėjus, o vaidinantys vaikams beveik visi skelbiasi esą profesionalai, nors neretai jų "profesionalumas" baigiasi mokesčiu už vaidinimą”.

REKLAMA

“7 meno dienose” (07.04) Junija Galejeva tęsia praėjusiame numeryje pradėtą pasakojimą apie “Rygos operos festivalį 2003” (“Teatras, einantis teisingu keliu”), o Skirmantė Valiulytė anonsuoja liepos 9 d. Vilniuje prasidėsiantį tradicinį, jau devintus metus rengiamą “Kristupo vasaros festivalį” (“Kristupo vasaros” atokaitoje”).

S. Valiulytė informuoja, kad ryškiausia šio festivalio ašimi “taps neeilinis sakralinės muzikos ciklas Šv. Kazimiero bažnyčioje. Ši šventė skirta naujiems - vieniems geriausių Baltijos kraštuose vargonams, kurie ką tik atgimė po jėzuitų šventyklos skliautais”.

REKLAMA

Salomėja Jonynaitė savaitraštyje informuoja apie japonų įrašų kompanijos “Victor Entertainment” bendradarbių kelionę į Baltijos šalis, kurios metu buvo įrašytas trijų Baltijos valstybių choro muzikos garso plokštelių albumas. Lietuvių kompozitorių aukso fondą įrašė Vilniaus savivaldybės choras “Jauna Muzika”, latvių choro muzikos įrašui buvo pasirinktas Imanto Kokaro vadovaujamas kamerinis choras “Ave sol”, estų choro muziką interpretavo žymusis Estijos filharmonijos kamerinis choras.

Dovilė Tumpytė savaitraštyje rašo apie dviejų Škotijos menininkių Lucy Gunning ir Clara Ursitti darbus, eksponuojamus galerijoje “Ibid projects” (“Nemeniniai meno patyrimai”).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Beata Leščinska savaitraštyje apžvelgia Vilniaus festivalio orkestro ir žymaus rusų altininko Jurijaus Bašmeto, tapusio šio orkestro meno vadovu ir dirigentu, koncertą, įvykusį birželio 23 d. Nacionalinėje filharmonijoje (“Eksperimentai ir tradicijos”) ir birželio 26 d. “Vilniaus festivalio” koncertą, kuriame koncertavo garsusis Krzysztofas Pendereckis, dirigavęs Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui.

Skirmantas Valiulis savaitraštyje dalijasi įspūdžiais iš 33 tarptautinio kino festivalio Lagove (Lenkija) (“Dar kartą “Edis”), o Rasa Vasinauskaitė kalbina režisierę Dalią Tamulevičiūtę, prieš kelias dienas su savo auklėtiniais - Muzikos akademijos III kurso aktoriais - grįžusią iš 2-ojo tarptautinio studentų teatro festivalio Varšuvoje.

Armina Jonušaitė savaitraštyje rašo apie šiuo metu Vilniaus Šiuolaikinio meno centre eksponuojamus labai tolimos ir egzotiškos šalies - Naujosios Zelandijos - šiuolaikinių menininkų darbus (“Egzotika iš Naujosios Zelandijos”).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų