Opozicinės Liberalų ir centro frakcijos atstovai ketina parengti ir teikti Seimui svarstyti Konstitucijos pataisą, kuria būtų atsisakyta nuostatos, jog jaunuoliai turi atlikti privalomąją karo tarnybą.
"Mes remiame profesionalią kariuomenę ir manome, kad mūsų valstybė po kiek laiko turėtų atsisakyti šauktinių", - antradienį Seime svarstant principinės kariuomenės struktūrą 2003 ir 2008 metams sakė Liberalų ir centro frakcijos narys Algirdas Gricius.
"Esame frakcijoje apsisprendę, kad teiksime Konstitucijos pataisą, kuri galbūt leistų Konstitucijoje įtvirtinti nuostatą, kad šauktiniai yra būtinai reikalingi mobilizacijos atveju, kada valstybei tikrai iškyla grėsmė", - pridūrė jis.
Įstatymo projekte dėl principinės kariuomenės struktūros numatoma iki 2008 metų šauktinių sumažinti nuo 4,5 tūkst. iki 2 tūkst., tačiau A. Griciaus nuomone, šis mažinimas vyksta per lėtai.
"Mes vėl pirmiausia kviečiame tuos jaunuolius, kurie negali išsipirkti iš karinės tarnybos, ir bandome iš jų padaryti tikrus kareivius. Mano nuomone, ta sistema ir tokia praktika yra tiktai netinkama", - teigė opozicinės frakcijos atstovas.
A. Gricius pažymėjo, jog 2008 metais į privalomąją karo tarnybą bus pašauktas tik vienas iš 12 jaunuolių.
"Tik mužikėlių, ruselių ir lenkų vaikai eina į kariuomenę, nes ponija į kariuomenę neina", - pritarė parlamentaras Julius Veselka.
Tačiau kitas Liberalų ir centro frakcijos narys Algis Kašėta prieštaravo A. Griciui teigdamas, jog yra tikslinga turėti šauktinių.
"Jaunimui nėra blogai išeiti vyriškumo ir armijos pamokas. Galų gale armija yra ne tik gynybinė samprata, bet jaunuolis įgyja ir patriotizmo sampratą", - teigė A. Kašėta.
Savo ruožtu, jis pasiūlė apsvarstyti galimybę sumažinti karines jūrų pajėgas, atsisakant senų laivų, ar oro pajėgas.
"Ar nereikėtų rimčiau pažvelgti į karines oro pajėgas ir spręsti mokomųjų lėktuvų ir jų personalo būtinybę mūsų gynybinėms pajėgoms?", - svarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos narė Rasa Juknevičienė principinės kariuomenės struktūroje pasigedo vietos savanoriams bei skeptiškai vertino vyresniųjų karininkų skaičiaus didinimą.
Iki 2008 metų Lietuva ketina padidinti generolų ir admirolų skaičių nuo 4 iki 7, pulkininkų ir jūrų kapitonų - nuo 30 iki 40, pulkininkų leitenantų ir komandorų - nuo 105 iki 120, majorų ir komandorų leitenantų - nuo 300 iki 350.
Krašto apsaugos ministerijos atstovų teigimu, vyresniųjų karininkų skaičiaus didinimas susijęs su stojimu į NATO ir būtinybe deleguoti karininkus į Aljanso struktūras.
Manoma, jog savanorių pajėgos bus mažinamos, nes tokių pajėgų reikalingumą ir jų finansavimą skeptiškai vertina NATO.
Iki 2008 metų Lietuva ketina sumažinti bendrą krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo rezervo karių nuo 22 iki 17 tūkstančių.
Seimas po svarstymo pritarė projektui dėl principinės kariuomenės struktūros 2003 ir 2008 metams.
BNS
