REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šalies ir pasaulio kultūrinio bei meninio gyvenimo sėkmės ir nesėkmės svarbiausiuose Lietuvos kultūros savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas” bei “7 meno dienos”.

REKLAMA
REKLAMA

“Šiaurės Atėnuose” (10.18) Jūratė Baranova rašo apie buvusios Romos katalikų vienuolės Karen Armstrong knygą “Islamas: Trumpa istorija”, iš anglų kalbos išverstą Aušros Simanavičiūtės ir išleistą leidyklos “Tyto alba” (“Pamažu ateina islamas”).

REKLAMA

Pasak straipsnio autorės, “knyga iš tiesų labai informatyvi, supažindinanti ne tik su islamo istorija, bet ir atskleidžianti jo paplitimą, atmainas, ezoteriką. Tačiau komparatyvistikos (lygiavertiškai atgręžiant islamą prieš krikščionybę ir krikščionybę prieš islamą) knygoje galima pasigesti. Tai daugiau islamui palankus apologetinis naratyvas, bet ne kritinė studija. Čia objektyvistiniu istorijos dėstymo stiliumi siekiama paneigti stereotipišką ir, autorės nuomone, iškreiptą islamo kaip padorios civilizacijos priešo įvaizdį”.

REKLAMA
REKLAMA

Gintaras Beresnevičius savaitraštyje rašo apie Tėvo Stanislovo knygą “Atsidūsėjimai”, sudarytą Lino Bukausko ir išleistą Dialogo kultūros instituto (“Tėvo Stanislovo “Atsidūsėjimai”). G. Beresnevičius pabrėžia, jog “tai atviri dvasiniai tekstai. Tai ne maldos, ne apmąstymai, tai buvimo įspūdžiai, būties atodangos, siela, kuri nesislapsto už sąlyginumų ir žodžių tvorų. Mums žodžiai duoti visokeriopam naudojimui, šiandien mes dažniausiai po jais slepiamės, o “Atsidūsėjimai” atveria. Būties akimirkas, pastebėjimus, įžvalgas, viltis ir neviltis, ir vis dėlto pro viską prasišviečia šviesus horizontas, kurio pabaigoje amžinas kryžius”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lolita Jablonskienė savaitraštyje dalijasi bendresnio pobūdžio apmąstymais, kuriuos inspiravo ŠMC projektas “24/7 visą parą (Wilno-Nueva York)” (kuratoriai Kęstutis Kuizinas ir Raimundas Malašauskas), ypač jo recepcija, o ne gvildena parodos struktūrą ar atskirus kūrinius (“Agorafobijos gydymas visą parą”).

Savaitraštyje surasite Marko Patricko Hedermano, airių katalikų vienuolio, filosofijos mokslų daktaro, Airijos kultūrinio žurnalo “The Crane Bag” steigėjo ir redaktoriaus knygos “Kissing the Dark” ištrauką, išverstą Juditos Vabalienės (“Menas ir beprotystė”); Rasos Čergelienės esė “Šmogus”; Jūratės Visockaitės pagal rusų spaudą parengtą publikaciją “Monumentas išeina atostogų”, kurioje, be kita ko, pasakojama, jog “garsioji Veros Muchinos skulptūra “Darbininkas ir kolūkietė” kitą mėnesį bus padalyta į septyniolika dalių, skulptūros fragmentus pakraus į specialias mašinas ir iš anksto nustatytu maršrutu išveš į restauravimo dirbtuvę, kad po dvejų metų atnaujintą skulptūrą vėl sugrąžintų į vietą”.

REKLAMA

“7 meno dienose” (10.17) publikuojamas Rasos Vasinauskaitės pagal švedų spaudos atsiliepimus parengtas rašinys apie rugsėjo 20 d. Stokholmo Karališkojo teatro eksperimentinėje scenoje “Elverket” Oskaro Koršunovo režisuotą Sahros Kane pjesės “Išteisintieji” premjerą (“Viena gražiausių mūsų laiko maldų”).

Skirmantė Valiulytė savaitraštyje rašo apie Vilniaus Rotušėje vykusį kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio kūrybos vakarą, kurį vedė muzikologė Veronika Janatjeva (“Mindaugo Urbaičio kūrybos vakaras”), o Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras džiugiai praneša, jog švedų įrašų kompanija “Caprise” išleido lietuvių kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio SACD (super audio CD) “Garso kaukės”.

REKLAMA

Tai pirmasis lietuvių muzikos leidinys naujuoju “Sony” ir “Philips” kompanijų sukurtu formatu, kuris suderina itin didelę skaitmeninės reprodukcijos preciziką ir daugiakanalės “gaubiamojo” (surround) garso erdvės galimybes. Šis formatas ypač tinka grynajai Vytauto V. Jurgučio elektronikai, kurioje konstruojami sudėtingi garsiniai objektai, vyksta daugiasluoksniai jų kaitos procesai.

Lina Stankevičiūtė savaitraštyje publikuoja straipsnį “Kipras ir Fiodoras vėl sugrįžta į Valstybės teatrą”, kuriame pasakoja apie spalio 24 ir 25 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įvyksiančią ne tik spektaklio, bet ir naujo žanro premjerą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak L. Stankevičiūtės, “idėjos sumanytojai jį pavadino Kauno operete. Mintis parašyti veikalą “Kipras, Fiodoras ir kiti” apie tarpukario Kauno bohemą kompozitoriui Giedriui Kuprevičiui kilo jau seniai. O tam reikėjo literatūrinio šaltinio. Rašytojas Herkus Kunčius šia tematika ėmėsi kurti libretą. Abu menininkai priėjo vieningą išvadą, kad tai turėtų būti mėgstamiausias kauniečių muzikinis žanras - operetė, bet ne tokia, kokią jie įpratę matyti, o interpretuota naujai - nuspalvinta Kauno spalvomis”.

Daiva Šabasevičienė savaitraštyje rašo apie spalio 19 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyksiančią pačios žinomiausios pasaulio pasakos - “Pelenė” premjerą, režisuotą Juliaus Dautarto (“Lietuvos nacionaliniame dramos teatre - pasakiška ir šiuolaikiška “Pelenė”), o Raminta Jurėnaitė apžvelgia naujų Audronės Petrašiūnaitės paveikslų (1999-2003) parodą Kauno paveikslų galerijoje (“Vienatvės veidai Audronės Petrašiūnaitės tapyboje”).

REKLAMA

Beata Leščinska savaitraštyje recenzuoja Operos ir baleto teatro premjerą - Broniaus Kutavičiaus sceninį diptiką “Ugnis ir tikėjimas”, režisuotą Jono Vaitkaus.

B. Leščinska atkreipia dėmesį į tai, kad “iki tol kompozitoriui “ištikimai tarnavę” jo kūrybinės raiškos būdai šį kartą pakišo koją. Broniaus Kutavičiaus kompozicinį mąstymą grindžia ekspozicinis medžiagos pateikimas bei skirtingų ekspozicinių padalų gretinimas, t.y. kontrasto naudojimas, kai nėra vadinamojo “bethoveniško vystymo”, kuriuo pažymėta Vakarų tradicijos muzika. Žinoma, tai ir sudaro kartu su originaliai pateikiamom lietuviškom intonacijom Kutavičiaus stiliaus savitumą. Tačiau ekspozicinio gretinimo principas, tinkantis kamerinėje muzikoje arba kad ir oratorijose, nepasiteisina operoje, apskritai stambios formos žanruose. Ir čia negelbsti nei viduramžių choralo citatos ar istorinės karūnavimo apeigos, nei auteniškas folkloras”.

REKLAMA

Šarūnas Monkevičius savaitraštyje publikuoja straipsnį “Knygų spintoje”, kuriame apžvelgdamas knygų naujienas plačiau apsistoja ties leidyklos “Margi raštai” išleista nauja rašytojo Alfonso Bieliausko knyga “Lyg laiškas mylimai arba šitaip rašomi romanai”.

“Literatūroje ir mene” (10.17) Justina Žukauskaitė rašo apie spalio 2-5 d. Kaune vykusį tryliktąjį tarptautinį modernaus šokio festivalį (“Tryliktasis modernus rudens šokis”), o Saulius Kruopis dalijasi įspūdžiais apie tarptautinį tapytojų plenerą, rugsėjo mėnesį vykusį Nidoje (“Nida - ramybės sala”).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jurgita Ludavičienė savaitraštyje rašo apie Užupio galerijoje surengtą juvelyrikos parodą, kurioje pabandyta auskaro temą traktuoti netikėčiausiais rakursais (“Auskaras kitaip”), o Ignas Kazakevičius vertina “Klaipėdos” galerijoje eksponuojamą parodą “Oda + forma interjere”, kurios tikslas - atskleisti naujas odos panaudojimo interjere galimybes (“Krokodilo pėdsako sindromas”).

Birutė Jonuškaitė savaitraštyje spalvingai informuoja apie rugsėjo 25 d. Juknėnuose poetui Petrui Panavui įteiktą Antano Miškinio premiją ir šia proga surengtas iškilmes (“Miškinio ir Panavo duetas Juknėnuose”), o Ramunė Balevičiūtė recenzuodama Jaunimo teatro premjerą - “www.prisilietimas.net” nepašykšti karčių žodžių Patrico Marberio pjesę režisavusiam Rolandui Atkočiūnui (“Asmeniniai gyvenimai pagal Rolandą Atkočiūną”).

REKLAMA

Rima Povilionienė savaitraštyje apmąsto neseniai pasibaigusio tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso patirtis (“Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso akimirkos ir daugtaškiai”), o apie praūžusį Druskininkų poetinį rudenį kalbasi Liudvikas Jakimavičius ir Kornelijus Platelis (“Tie rudenys kaip vėjas”).

Savaitraštyje surasite Genovaitės Dručkutės (“Vanduo prancūzų poezijoje”), Tomo Staniulio (“Poezija - kaip gyvybės šaltinis”), Karolio Baublio (“Akmeny pamirkiau pirštus”) pranešimus, perskaitytus Druskininkų poetinio rudens metu ir Romo Daugirdo poezijos publikaciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų