Europropaganda per žiniasklaidą, valdžios ir žurnalistų sąjunga didžiajame Europos agitacijos darbe davė vaisių. Galima sakyti - lietuviai sąmoningi ir susitelkė. Jokios abejonės. Taip įvyko ir tai netikėta. Ar taip būtų nutikę be propagandos? Manau, ne. Ir laimei, propaganda dėjo taip, kaip reikia - reklama, kad Europa - gerai, buvo saikingai derinama su paniška baime.
Reklamų tiesioginis poveikis, kokakolinis jos aspektas, kad Europa - gerai savaime, ir viskas, buvo derinama su valdžios ir intelektualų agitacinėmis aiškinamosiomis kelionėmis. Kelias į liaudį. Kelias į žmones, kurį, tarkime, buvo primiršę praėjusių rinkimų pralaimėtojai ar juo netikėjo. Smūginė laida, be abejo, buvo ir Algirdo Brazausko dalyvavimas LTV “Spaudos klube”prieš referendumą, kuris turėjo sudėti taškus jo simpatikams. Euroagitacinės sekmadieninės LTV laidos gal ir nepasižymėjo gilia mintimi ir režisūra, bet atrodo, kad jos nepraėjo veltui. Popsas, Edita Mildažytė, popsas, Audrius Siaurusevičius, popsas, ministras, popsas, keli žinomi veidai už Europą. Ką jie ten kalbėjo, buvo nesvarbu, svarbu, kad parodyti skirtingų sluoksnių ir aukščių veikėjų, ponių ir ponų susitelkimas aplink Europą. Dar - už nugarų susodintas jaunimas svajingai mosavo eurointegracinėmis vėliavėlėmis ir sakė, kad jis tai ypač už Europą. Tai suveikė. Seneliai, spjovę į savo daržus ir tai, kad ES nesupirks kiaulių, balsavo už anūkus - puikus ėjimas, anūkėliai visada spaudžia ašarą, net kai jie dvimetriniai.
Agitacijoje dalyvavo visi visuomenės autoritetai, nežinia, kaip mafija, bet kalėjimuose aktyvumas buvo didžiausias ir eurooptimistų ten buvo daugiausiai. Dėl eurokalėjimų ir europinės baudžiamosios teisės, žinoma. Agitacijoje dalyvavo dvasininkai, krepšininkai, reitingų viršuje esantys politikai, popžvaigždžės, TV liūtės ir liūtai, o spausdinta žiniasklaida apskritai pavirto euroentuziastų ruporu. Net neprireikė kokio atskiro agitacinio laikraščio. Juo tapo visa spauda.
Artūras Paulauskas dar devintą vakaro ėmė dėkoti tautai per TV (kai referendumas dar nebuvo pasibaigęs), dėkojo visų konfesijų dvasininkams, piliečiams ir referendumo rėmėjams. Rolandas Paksas pasireiškė tik balsu telefono ragelyje, prezidentas į E. Mildažytės ir A. Siaurusevičiaus vakarinę laidą neatėjo, tačiau išsipustęs padarė oficialų pareiškimą dvidešimt trečią, o vidurnaktį trumpam pasirodė su kitais vadais S. Daukanto aikštėje. Rodė orumą ar izoliaciją?
Tačiau viršūnės buvo susitelkusios. Žinoma, pavojus, kad tas susitelkimas atsimuš priešinga reakcija, buvo. Bet atrodo, kad pagrindinė ir lemiama agitacija vyko ne prieš referendumą, o jo metu. Visų pirma visos stotys perdavinėjo atėjusių balsuoti skaičių, visi autoritetai ragino, o kai galiausiai šeštadienį vakare euroentuziastai nuėjo miegoti su skaudančia nuo įtampos galva iš košmariškomis vizijomis, rytą “VP Market” paskelbė savo garsiąją iniciatyvą. Alus ar skalbimo milteliai už centą. Balsavusiems referendume. Turėjęs pagal pareigas pasibaisėti Zenonas Vaigauskas ciniškai ir demagogiškai paskelbė, kad čia nemato nieko bloga, o įtaria greičiau prekybos tinklų savireklamos akciją, atkreipiančią balsuotojų dėmesį į tinklo prekes. Žinoma, balsuotojų pridygo papildomai, tačiau nesakyčiau, kad tai nulėmė.
Nulėmė, atrodo, pats viešai skelbiamas taškų skaičiavimas - 30 procentų balsavusiųjų sekmadienio rytą įvarė šoką ir procentai iš pradžių kilo vėžliškai. Atrodo, kad liaudis buvo gana puikiai apmuilinta - žadėjusi pati vieną sykį “iš pykčio”, “iš keršto” apmuilinti valdžią, ji taip ir galėjo pasielgti. Dviejų dienų referendumas tapo savotišku krepšinio maču Lietuva ir SSSR. Neišlaikė nervai tų, kurie nenorėjo balsuoti, ar kurie žadėjo, “erzindami valdžią”, ateiti paskutinę akimirką. Nes galėjo nutikti kas tik nori. Galėjo neateiti ir kaimynas, kuris paprastai balsuoja “už tave”.
Manau, rinkimus, kaip ir visada, laimėjo žiniasklaida, tačiau šįsyk ne tiek kelių savaičių įtikinėjimais, kurie beveik visai nereikalingi euroentuziastams ir kurie visiškai neveikė euroskeptikų, kurių skepsį palaikė irgi vienos emocijos. Ar taip jau viskas klostėsi, ar tai buvo suveikta specialiai, bet referendumas prikėlė krepšinio mačo pojūtį. Taškai, taškai ir aimanos - o kas bus, jeigu? O kas, jeigu prakišime?
Niekas neabejoja pademonstruotu lietuvių sąmoningumu, tačiau jį paskatino atvira agitacija referendumo metu ir balsavusiųjų skaičių skelbimas bėgančiose eilutėse TV ir per radiją. Referendumo reitingas sukėlė sąlygas sąmoningumui. Kitaip žmonių buvo galima ir neištraukti iš bulviasodžio. Ir dar vienas dalykas, atrodęs abejotinu - dviejų dienų referendumas žemdirbių šalyje yra geras išradimas. Ilgai galvojama. Kartais saulėta, kartais lietus. Per vieną dieną reitinginės įtampos buvo galima nespėti sukurti, o naktis iš šeštadienio į sekmadienį tapo pergalės naktimi. Kai dar nebalsavusius užgriuvo košmarai.
