REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naftos ir gamtinių dujų kainos auga kaip ant mielių. Kadangi Lietuva yra energijos išteklius importuojanti valstybė, jų brangimas gali neigiamai paveikti viso šalies ūkio plėtrą. Tačiau taupydama energiją Lietuva toli gražu nepersistengia.

REKLAMA
REKLAMA

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2003 metais Lietuvos energijos intensyvumas (rodiklis, parodantis energijos sąnaudas, tenkančias BVP vienetui) siekė 1204,8 kgNE/1000 eurų ir beveik šešis kartus viršijo 25 ES šalių vidurkį. Nedaug nuo Lietuvos atsiliko tik Estija, o visų kitų valstybių energijos intensyvumas buvo daug mažesnis.

REKLAMA

Ar tai reiškia, kad mūsų šalis yra didžiausia Europos švaistūnė? Gal būtų galima išmokti energiją naudoti efektyviau?

Ragina perorientuoti ekonomiką

Banko „Nord/LB Lietuva“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis tokį aukštą energijos intensyvumo rodiklį vertina vienareikšmiškai neigiamai. „Kur čia bus teigiamas, kai energijos ištekliai šitaip brangsta. O ekspertai prognozuoja ir tolesnį naftos bei gamtinių dujų kainų kilimą ateityje“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl to, analitiko teigimu, būtina didinti energijos naudojimo efektyvumą: susirūpinti pastatų, šilumos trasų renovavimu, skatinti naujų automobilių įsigijimą. Taip pat reikia skirti didesnį dėmesį atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, pavyzdžiui, vėjo jėgainių statybai.

Žvelgiant į tolesnę perspektyvą, R. Rudzkio teigimu, svarbu perorientuoti mūsų šalies ekonomiką, skatinant paslaugų teikimą ir energijai mažiau imlios produkcijos gamybą. „Jei gaminsime ir eksportuosime kompiuterinę įrangą, energijos sunaudosime daug mažiau nei eksportuodami trąšas“, – lygino ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, prioritetas turi atitekti didelę pridėtinę vertę turintiems gaminiams. R. Rudzkis pabrėžė, kad rengiant ilgalaikę šalies ūkio strategiją šis prioritetas turi būti akcentuotas labai aiškiai.

Statistika neatspindi tikrovės?

Kiti „Omni.lt“ pašnekovai padėties nedramatizavo ir tvirtino, kad „Eurostat“ pateikiami skaičiai klaidina.

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis sakė, kad „Eurostat“ naudojama metodika ignoruoja kainų skirtumus ES senbuvėse ir naujose narėse. Pasak jo, šalių BVP apskaičiavus ne palyginamosiomis 1995 metų kainomis (kaip yra daroma dabar), o pagal perkamosios galios paritetą, Lietuvos energijos intensyvumo rodiklis beveik susilygina su ES vidurkiu – jį viršija jau nebe šešis, o tik 1,6 karto.

REKLAMA

V. Miškiniui antrino ir Ūkio ministerijos įsteigtos Energetikos agentūros Energetikos plėtros ir informacijos skyriaus vedėjas Kęstutis Pauša. Jis aiškino, kad Lietuvai nepalankią statistiką lemia ir šalyje veikianti Ignalinos atominė elektrinė, kuri pati sunaudoja daug branduolinio kuro, o jos pagamintos elektros energijos eksportas šalies BVP smarkiai nepadidina.

Be to, anot K. Paušos, lyginant įvairias šalis reikėtų atsižvelgti į tai, kokioje klimato zonoje jos yra, kadangi nuo klimato nemaža dalimi priklauso šilumos energijos sąnaudų kiekis, o gaminant ir paskirstant šilumos energiją taip pat susidaro energijos nuostoliai.

REKLAMA

Šilumą išleidžiame pro langus

Vis dėlto statistikos neatitikimai nepaneigia būtinybės taupyti energiją. Tuo labiau kad ekspertai prognozuoja, jog energijos sunaudojimas Lietuvoje ateityje tik didės.

„Šiandien mes energijos sunaudojame 2-3 kartus mažiau nei Vakarų valstybės. Ir tai rodo ne didesnį efektyvumą, o žemesnę gyvenimo kokybę“, – sakė V. Miškinis.

Pasak jo, nerenovuotuose senos statybos namuose didelė dalis šilumos tiesiog išeina pro sienas ir langus. Todėl žmonės gyvena palyginti žemoje temperatūroje, bet šildymą riboja, nes brangu. Taip pat taupomas ir karštas vanduo. Nedaug energijos sunaudoja ir kaimo gyventojai, kurie turi mažai buitinės technikos prietaisų, o dalies patalpų apskritai nešildo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gyvenimo kokybei vejantis Vakarų standartus, energijos sunaudojimas neišvengiamai didės. Todėl gerinti jo efektyvumą reikia“, – pabrėžė V. Miškinis.

Taupyti vers ES direktyva

Valdžios atstovai tikina, kad energijos naudojimo efektyvumo klausimams skiriamas didelis dėmesys. Kaip sakė K. Pauša, neseniai buvo atnaujinta Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programa. Jos priemonės šiuo metu pateiktos tvirtinti Vyriausybei.

Pašnekovas paminėjo, kad Ūkio ministerija teikia paramą įmonėms ir organizacijoms, įgyvendinančioms energijos naudojimo efektyvumo didinimo projektus. Pavyzdžiui, iš 2004–2006 metų ES struktūrinės paramos lėšų daugiau kaip 90 mln. litų skirta energijos efektyvumo didinimo projektams visuomeniniuose pastatuose (mokyklose, darželiuose, ligoninėse). Tokią paramą iš ES struktūrinių fondų lėšų numatoma tęsti ir 2007–2013 metais.

REKLAMA

Energijos taupymu pastaruoju metu smarkiai susirūpinta ir visos ES lygiu. Pasak K. Paušos, neseniai buvo priimta direktyva dėl energijos galutinio naudojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų. Direktyvoje nustatytas konkretus tikslas – nuo 2008-ųjų per devynerius metus sumažinti galutinį energijos sunaudojimą 9 procentais.

„Per dvejus metus ši direktyva turės būti perkelta į Lietuvos teisę. Iki 2007 m. birželio 30 d. Europos Komisijai turės būti pateiktas pirmasis veiksmų planas dėl priemonių, kurių bus imamasi siekiant nustatytų energijos taupymo tikslų. Šios direktyvos reikalavimus mes taip pat privalėsime vykdyti“, – sakė K. Pauša.

Taigi švaistyti energiją sovietmečiu įpratusią Lietuvą jau po poros metų taupumo ims mokyti ES biurokratai. Bet gerėjant gyvenimo kokybei energijos sunaudojimas mūsų šalyje bus linkęs augti. Taigi Lietuvos laukiantis iššūkis bus dvigubai didesnis.

Povilas Žielys ([email protected])

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų