REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Būsto kainos mūsų šalyje auga įspūdingais tempais. Bet alternatyva pirkimui – buto nuoma – lietuviams atrodo itin nepatraukli. Nors statistika rodo, kad pagal nuosavame būste gyvenančiųjų skaičių Lietuva jau pirmauja Europoje, dauguma lietuvių ir toliau atkakliai siekia įsigyti nuosavą būstą. Gal dėl to kaltas lietuviškas mentalitetas?

REKLAMA
REKLAMA

Lietuviai išsiskiria tarp europiečių

Tiek žiūrint užsienio filmus, tiek bendraujant su pačiais užsieniečiais, susidaro įspūdis, kad Vakaruose požiūris į būsto nuomą yra visiškai kitoks nei Lietuvoje. Ten gyvenimas nuomojamame bute, regis, yra natūralus dalykas, nesvetimas ir gana turtingiems žmonėms. O pas mus nuoma laikoma tik studentų ir skurdžiai gyvenančių šeimų „privilegija“.

REKLAMA

Kad skirtumas egzistuoja, rodo ir statistikos skaičiai. Europos hipotekos federacijos duomenimis, didžiausia gyvenančiųjų nuosavame būste dalis yra būtent Lietuvoje. 2004 metais čia net 98 proc. namų ūkių gyveno nuosavame būste (t.y. patalpose, priklausančiose jiems nuosavybės teise).

Įdomu, kad mažiausia nuosavame būste gyvenančiųjų dalis užfiksuota Šveicarijoje (35 proc.). Akivaizdu, kad toks skirtumas susidarė ne dėl to, kad šveicarai gyventų skurdžiau nei lietuviai. Todėl tenka ieškoti kitų Lietuvos išskirtinumo priežasčių.

REKLAMA
REKLAMA

Neturi namų – esi elgeta

Vienas iš galimų paaiškinimų – tai lietuvių mentalitetas, vis dar stipriai jaučiama agrarinė kultūra. Būtent kaimo žmogus yra tarsi įaugęs į žemę, prisirišęs prie namų, todėl ir šiandien gyvenimas svetimame būste daugumai lietuvių atrodo nepriimtinas.

„Kaime gyvenimas neįsivaizduojamas be namų. Jei tu neturi savo namo, esi ne kas kita kaip elgeta“, – lietuvių mentalitetą aiškino etnologė prof. Irena Regina Merkienė. Pasak jos, būstas lietuviui tradiciškai yra didžiausias turtas, kuriuo naudosis ir jis pats, ir jo vaikai, ir vaikų vaikai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Etnologė „Omni.lt“ pasakojo, kad sovietmečiu buvo netgi prievarta bandoma lietuvį paversti tikru miestiečiu – varžoma žmonių teisė įsigyti namus kaime. Tačiau noras turėti savą trobą ir žemės lopinėlį niekur nedingo, todėl išpopuliarėjo kolektyviniai sodai.

Kodėl turiu mokėti kitam?

Kita priežastis, kodėl Lietuvoje nepopuliari būsto nuoma, turbūt yra ribotos finansinės galimybės. Būtent dėl šios priežasties būstas vertinamas kaip investicija.

Nuomai išleidžiamus pinigus įprasta laikyti iššvaistytais veltui, nes jie buvo sumokėti kažkam kitam. Todėl žmonės noriai skolinasi iš bankų, perka nuosavą būstą ir nuomos mokestį keičia įmoka už kreditą.

REKLAMA

I. R. Merkienė nemano, kad nenorą mokėti pinigus kažkam svetimam lemia lietuvių pavydas. „Lietuviai nėra pavydesni už kitas tautas. Tačiau kiekvienas skaičiuoja savo išteklius. Jei žmonės būtų turtingi, jiems nebūtų skirtumo, kam ir kiek mokėti.“, – sakė etnologė.

Anot jos, šiandien, turėdamas ribotus išteklius, lietuvis į perkamą būstą žiūrį kaip į investiciją – įsigijęs būstą tu investuoji į savo turtą, o prireikus gali jį parduoti.

Baimė būti išspirtam už durų

Kiti „Omni.lt“ pašnekovai paminėjo ir daugiau priežasčių, kodėl būsto nuoma Lietuvoje palyginti nepopuliari.

REKLAMA

SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pabrėžė, kad nuomos rinka šiandien yra praktiškai yra nereguliuojama, todėl butą nuomojantis žmogus jaučiasi nesaugus.

„Nuomos mokesčiai Lietuvoje retai kada mokami pagal oficialias nuomos sutartis. Todėl nuomininkas gyvena nuolatinėje baimėje, kad gali būti bet kada išspirtas. O jei žmogus dar turi vaikų, saugumas jam tampa ypač svarbus“, – sakė J. Varanauskienė.

Jos teigimu, būstą nuomojantys gyventojai susiduria su tam tikru prieštaravimu. Viena vertus, jie svarsto: „jei susitarsim, bus pigiau“, kita vertus, suvokia, kad „be susitarimo – nesaugu“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rinkoje trūksta pigių butų

Būsto nuomos rinkos plėtrą stabdo ne tik kritiškas lietuvių požiūris ir įstatymų bazės trūkumas, bet ir nepakankama pigesnių butų pasiūla.

Kaip teigė nekilnojamojo turto agentūros „Nuomos biuras“ direktorius Martynas Šulnius, paklausiausi šiuo metu yra vieno ar dviejų kambarių butai, kurių nuomos kaina neviršija 1200 litų per mėnesį. Tačiau tokių butų rinkoje labai trūksta. Pasak M. Šulniaus, dažnai pigaus buto ieškantiems klientams tiesiog nebūna ką pasiūlyti.

Vidutinės klasės butų už 2000-4000 litų per mėnesį pastaruoju metu siūloma gana daug, tačiau rasti nuomininką tokiam butui nelengva. „Jei žmogus gali skirti kelis tūkstančius nuomai, jis greičiau imasi ieškoti nuosavo būsto. Lietuviams savam būste kažkaip geriau gyvenasi, gali ir draugams pasigirti. Toks jau mūsų būdas“, – sakė M. Šulnius.

REKLAMA

Taigi vėl grįžtame prie savito lietuvių mentaliteto. Bet juk šiandien gyvename nebe kaime. Kiek laiko užtruks, kol nuomininko statusas nebebus siejamas vien su nepritekliumi?

Požiūris į nuomą keisis

Visi „Omni.lt“ kalbinti pašnekovai teigė tikintys, kad ateityje lietuvių požiūris į nuomą keisis. Tereikia, kad mūsų gyvenimo būdas persismelktų tikru miestietišku ritmu.

„Šiandien žmogus gali eiti į kurią nori pusę. O migruojančiam žmogui nuosavas būstas yra našta: reikia turėti kelis butus, juos išlaikyti. Tai gali sau leisti tik turtingiausieji“, – svarstė I. R. Merkienė.

Tačiau kiek laiko prireiks, kad iš lietuvių mentaliteto išbluktų kaimietiškas sėslumas, nė vienas iš pašnekovų prognozuoti nesiryžo. Bent jau kol kas, neturėdamas savų namų lietuvis jaučiasi tikrai negerai.

„Namai namučiai, nors ir po smilga“...

Povilas Žielys ([email protected])

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų