Liko jau visai nedaug laiko, ir sužinosim, ką Kalėdų senis mums šiemet paliko po eglute. Kai kurias dovanas jau gavome - susiderėta dėl palyginus dosnios ES struktūrinės paramos, o per balsavimus dėl ES finansinės perspektyvos Lietuvos ministras pirmininkas A. Brazauskas taip narsiai grūmėsi, kad kartą buvo netgi vienintelis, ją vetavęs (http://www.omni.lt/?i$9359_84776$z_328525).
Kita vertus, šiais metais daug kalbėta, kad iškart po Kalėdų galime laukti kelių svarbių atsistatydinimų - Vilniaus mero A. Zuoko, o gal net ir paties A. Brazausko. Naujos aplinkybės, analizuojant šių dviejų politikų veiklą, išaiškėja vos ne kiekvieną dieną, tačiau patiems nekantriausiems, besitikintiems atsistatydinimo metų sąvartoje, matyt, teks palaukti kiek ilgėliau.
"Sfinksų" mutacija
Jau ne vieną mėnesį besitęsiantis sunkiai paaiškinamas socialdemokratų bendradarbiavimas su opozicinei partijai vadovaujančiu A. Zuoku Vilniaus miesto savivaldybėje praėjusią savaitę įgijo groteskiškų atspalvių. Kaip prisimenate, Seimas yra nubalsavęs, kad "Abonentas" - A. Zuokas (http://www.omni.lt/index.php?base/z_326325). Sunku pasakyti, ar Seimui, tame tarpe ir Seimo socialdemokratams, vertėjo daryti tokį kategorišką sprendimą, kuris labiau priderėtų teisinėms institucijoms. Tačiau jeigu toks vertinimas vis dėlto padarytas - kaip socialdemokratai gali ir toliau išlikti koalicijoje su A. Zuoko šalininkais Vilniaus savivaldybėje? Socialdemokratų vadovai visiškai formaliai, net ir nesistengdami, kad jais patikėtų žiniasklaida ir visuomenė, išdėstė savo sąlygas, kurias įvykdžius jie prisidėtų prie A. Zuoko nuvertimo - pasak Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno J. Oleko, socialdemokratų sąlyga, kad Vilniaus miesto meru taptų G. Paviržis (http://www.omni.lt/index.php?base/z_326482), - tačiau jokio sprendimo dėl koalicijos likimo nepriėmė ir jokių derybų dėl galimos koalicijos, aplenkiant liberalcentristus Vilniaus savivaldybėje, net nemano pradėti. Ar mes sapnavome, kad išrinkus Vilniaus tarybą socialdemokratai buvo mirtinai susigrūmę su A. Zuoku dėl mero posto, kova abiem pusėms nevengiant paminti taisykles truko net kelis mėnesius, o per balsavimus neišvengta net fizinių grumtynių - mūsų platumose tai nėra dažnas reiškinys. Šiuo metu socialdemokratų ambicijos visiškai išgaravo, bet kas gali paaiškinti, kodėl?
2004 m., po balsavimo dėl prezidento R. Pakso nušalinimo, jau teko rašyti apie "socialdemokratijos sfinksus" - virš 20 socialdemokratų neparėmė apkaltos (http://www.omni.lt/index.php?base/z_162074) . Jau tada stebino dvigubi socialdemokratų žaidimai, tačiau tuo metu tokius reiškinius buvo galima "nurašyti" politinei partiečių inercijai, jų įtartinos vertės politiniams išskaičiavimams. Kaip bežiūrėsi, socialdemokratai - mūsų partinės sistemos stuburas, užgrūdinta partija, kurios patikimumą ir atsakomybės jausmą dar visai neseniai pripažindavo net ir aršiausi politiniai oponentai. Juo labiau skaudu, kad tiesiog neturint kito paaiškinimo tenka daryti prielaidą, jog "sfinksai" per tokį trumpą laiką galbūt suspėjo mutuoti į "abonentus".
Metai darbo tautos gerovei
Praėjusią savaitę sukako metai, kai dirba koalicinė A. Brazausko vadovaujama vyriausybė. Ši vyriausybė Lietuvai - nauja patirtis, nes pirmą kartą koalicija tikra, reali, sudaryta iš daugmaž lygiaverčių partnerių. Nepasitvirtino daugelio politikos apžvalgininkų prognozės, kad per biudžeto tvirtinimą koalicijos partneriai perkąs vieni kitiems gerkles. Vis dėlto vyriausybę drasko skirtingi kabineto narių interesai - tai A. Brazausko praėjusią savaitę buvo viešai pripažinta, - o pats ministras pirmininkas ir socialdemokratų lyderis teberusenant "Draugystės" skandalui atrodo vis labiau pavargęs. Savaitraštis "Panorama" teigia, kad vyriausybėje A. Brazauskas jau nebeturi realios valdžios, o ją perima Darbo partijos atstovai. Atrodo, kad tai tiesa, nes kaip kitaip paaiškinti bet kokio padorumo normas laužančias Darbo partijos vadovo V. Uspaskicho patyčias, nukreiptas į premjerą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_328533)?
A. Brazauskas ir šiaip nebuvo linkęs vykdyti reformas ar bent energingesnę politiką, o dabartinė padėtis tai daro beveik neįmanoma. A. Brazausko vadovavimas vyriausybei reiškia ir stabilumą, ir chronišką vyriausybės veiklos nevaisingumą - žiūrint, iš kurios pusės pažiūrėsi. Lietuva neskuba į XXI a. - valstybės valdymas nepertvarkomas, inovacijų dvasia išlieka svetima, valstybės institucijos net nemėgina užmegzti glaudesnio ryšio su piliečiais, o, priešingai - nuo jų tolsta. Reikia sutikti, kad vyriausybė netrukdo Lietuvos BVP augimui - vykdo pakankamai liberalią politiką ir nešiurpina piliečių "žiauriomis akcijomis" bei kitais akibrokštais, kurių esame prisižiūrėję į valias. Tačiau ši vyriausybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kad Lietuvą aplenkia užsienio investicijos, kurios paprastai turi lemtingą vaidmenį augant šalių ūkiams. Rodos, neseniai kalbėjome, kad tapus ES ir NATO nariais į Lietuvą pasipils investicijos. Lūkesčiai buvo teisingi, tačiau jei esi liurbis ir nepajudini net piršto, nevykdai tikslingos politikos, tai patys savaime tokie dalykai ir nevyksta. Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę už augančią korupciją ir už neregėto masto emigraciją iš Lietuvos. Yra ne vienas mechanizmas, pavyzdžiui, kreditai studentams, kuris ir palengvintų žmonių gyvenimą, ir susietų juos su Lietuva, tačiau vyriausybė nuo bedarbystės šaliai išrašė senovinį gydymo receptą: nuleisti kraują. Nejaugi be Seimo priminimo vyriausybė nematė šios problemos (http://www.omni.lt/index.php?base/z_328131)? Greitai apie rimtas investicijas kalbėti bus vėlu, nes Lietuvoje jau net ir šiuo metu pradeda stigti darbo jėgos.
Sunku suvokti ir vyriausybės tyčiojimąsi iš teisėtvarkos pareigūnų. Dėl Konstitucijai prieštaraujančių valdžios veiksmų, kaip konstatavo Konstitucinis teismas, pareigūnai neteko dalies jų uždirbto atlyginimo (http://www.omni.lt/index.php?base/z_319127). Kartais mes rodome pirštu į didžiuosius prekybos tinklus, sakydami, kad juose dalis darbuotojų yra išnaudojami. Tačiau ko galim reikalauti iš privataus verslo, jei viršvalandžius nemokėdama atlyginimų verčia dirbti socialdemokratų vadovaujama vyriausybė? Jau nekalbu apie tai, kad tyčiojamasi iš žmonių, atsakingų už mūsų saugumą, o ši sritis, kaip rodo visuomenės apklausos, kelia didžiausią Lietuvos žmonių susirūpinimą. Eiliniai pareigūnai ir šiaip gauna tik grašius. Ar tai ne absurdas, kad policininkai, ugniagesiai priversti bylinėtis su vyriausybe teisme, be to, teismus laimi (http://www.omni.lt/index.php?base/z_301074)? Lyginant vienų ar kitų biudžeto išlaidų svarbą lengva nuslysti į populizmą, tačiau šiuo atveju iš tiesų peršasi policininkų profsąjungų vadovų pateikiamas pavyzdys, kad Seimas labai lengvai atrado milijonus litų naujos Seimo posėdžių salės statybai (http://www.omni.lt/index.php?base/z_321438). Taigi valdžios prioritetai akivaizdūs.
Perparduosime akcijas - gerai gyvensime
Tiesa, negali tvirtinti, kad vyriausybė visiškai neveikli. Eldoradą ji tikisi atrasti atlikus tam tikrą 3 mlrd. litų vertės spekuliaciją su "Mažeikių naftos" akcijomis (http://www.omni.lt/index.php?base/z_322228)`. Žinia, pirkdamas ir parduodamas akcijas iš tiesų gali daug išlošti, tačiau esama ir rizikos likti be nieko. Norėtųsi naiviai paklausti - ar vyriausybė supranta riziką ir ar prisiima atsakomybę dėl galimos nesėkmės? Padėtis su kreditoriais besibylinėjančioje dabartinėje svarbiausioje "Mažeikių naftos" akcininkėje Rusijos bendrovėje "Jukos" keičiasi kiekvieną dieną, "Mažeikių naftos" akcijų pardavinėjimo procesas apauga vis naujomis istorijomis. Daugelis apžvalgininkų įsitikinę, kad grandiozinę operaciją su "Mažeikių naftos" akcijomis valdančiosios koalicijos veikėjai sumanė tikėdamiesi neoficialių "komisinių", tačiau šįsyk pabūkime objektyvistai ir palikime tokias spėliones nuošalyje. Vis dėlto vargu ar turėtų praslysti pro ausis ekspertų pastebėjimas, kad akcijų pirkimą ir pardavimą turėtų vykdyti samdyta šioj srity besispecializuojanti bendrovė, kurios atlygis paprastai yra skaičiuojamas procentais nuo sandorio vertės ir šiuo atveju siektų dešimtis, o gal ir šimtus milijonų litų. Taigi valstybės pelnas gali ir nebūti toks didelis, kokio tikimasi, o šios bendrovės samdymo procesas žada nemažai intrigų. Žinoma, įmanomas ir kitas variantas - sandorį rengs ir vykdys vyriausybės valdininkai. Vis dėlto nemanyčiau, kad šioj srity jie turi būtinos patirties. Akcijų pardavinėjimo treniruotė vykdant milijardinį sandorį ir nerizikuojant savais pinigais - smagus nuotykis, tačiau valstybei, ko gero, tai nemaža rizika. Tiesa, yra ir dar viena galimybė - vyriausybė ir jos valdininkai yra didžiai kompetentingi, viską žino ir viską numatę. Vis dėlto tuo abejoti verčia kai kurios dviprasmiškos aplinkybės, beje, susijusios su ta pačia "Mažeikių nafta".
Džiaugiamės neblogais pastarųjų metų "Mažeikių naftos" veiklos rezultatais. 2004 m. pelnas pasiekė rekordinį 722 mln. Lt dydį. Tačiau, pasirodo, dėl to gali džiaugtis tik "dideli žmonės", o įmonės darbuotojų atlyginimai beveik neauga, jie jaučiasi nuskriausti ir net svarsto streiko galimybę. Tuo tarpu generalinis direktorius net neranda laiko susitikti su profsąjungų atstovais (http://www.omni.lt/index.php?base/z_322311). Įdomu būtų sužinoti, ką apie tai mano viską žinanti socialdemokratų dominuojama vyriausybė, kuri šiuo atveju taip pat yra darbdavys, nes valstybei priklauso 40,66 proc. "Mažeikių naftos" akcijų.
Šią savaitę Konkurencijos taryba svarstys įtarimus, kad "Mažeikių nafta" galėjo piktnaudžiauti taikydama degalų kainodarą Lietuvos, Latvijos ir Estijos pirkėjams. Įtarimams, matyt, yra rimto pagrindo - su jais jau susipažino Europos Komisija ir galutinį sprendimą patikėjo suformuluoti Lietuvos konkurencijos prižiūrėtojams (http://www.omni.lt/index.php?base/z_320921). Šiame tyrime yra vienas dėmesio vertas aspektas. Mat turbūt jau seniai daugeliui kildavo klausimas, kodėl Lietuvoje degalų kainos gerokai aukštesnės nei Latvijoje ir Estijoje, nors turime savo naftos perdirbimo įmonę, o šalys kaimynės degalus importuoja daugiausia iš Lietuvos. Pasirodo, Konkurencijos taryba tiria įtarimus, kad "Mažeikių naftai" diskriminuojant atskiras bendroves jos galėjo būti priverstos Lietuvos vartotojams degalus pardavinėti brangiau nei Latvijoje ar Estijoje (http://www.omni.lt/index.php?base/z_290949).
Protekcionizmas ir diskriminacija yra beveik sinonimai tokio reiškinio, kai ginami savi ir skriaudžiami svetimi. Mūsų "Mažeikių nafta", kurios valdyme turi teisę (ir netgi privalo) aktyviai dalyvauti Lietuvos vyriausybė, įsigudrino paneigti šiuos stereotipus - atrodo, yra linkusi skriausti savus. Ar vis dar turime pagrindo manyti, kad mūsų vyriausybė visa žinanti ir aukštai kvalifikuota stambių įmonių valdymo ir jų akcijų pardavinėjimo srityje?
