Lietuvoje vėl inicijuojamas referendumas dėl euro įvedimo. Šį kartą gyventojams siūloma pritarti tam, kad „2007 metais numatytas nacionalinės valiutos (lito) panaikinimas būtų atidėtas“. Jeigu toks referendumas įvyktų, yra nemaža tikimybė, kad žmonės ištartų eurui „ne“.
Turbūt kiekvienam lietuviui gaila skirtis su litu - atrodo, tarsi prarastum dalelę savęs. Bet dar svarbiau, kad dauguma gyventojų yra girdėję įvairių gandų, esą įsivedus eurą viskas pabrangs. Baimė gali tapti svarbiausiu veiksniu, piliečiui apsisprendžiant prie balsadėžės.
O ką sako ekspertai? Ar jie balsuotų už euro įvedimą jau 2007-aisiais? „Omni.lt“ paklausė žinomų šalies ekonomistų, kaip euro įvedimas atsilieptų eilinio piliečio kišenei.
„Nereikėtų išpūsti baubo“
Kaip didžiausias (ir bene vienintelis) neigiamas euro įvedimo padarinys įvardijamas numatomas kainų kilimas. Paskaitas šia tema įvairiuose Lietuvos miestuose skaitantis Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis „Omni.lt“ sakė, kad žmonės yra prisiklausę įvairiausių, dažnai net neįtikėtinų gandų. Pavyzdžiui, kad kainos pakils 3,5 karto, o pensijos ir atlyginimai tiek pat kartų sumažės.
Tačiau ekspertai ramina, kad tokie gandai gerokai perdėti. „Euro įvedimo momentu kainos gali šiek tiek kiltelėti, tačiau, kaip rodo užsienio šalių patirtis, po kiek laiko jos ne tik grįžta į buvusį lygį, bet dėl konkurencijos netgi sumažėja“, - teigė SEB Vilniaus banko vyriausiasis analitikas Gitanas Nausėda.
„Iš kainų augimo nereikėtų išpūsti baubo, kurio patys imtume bijoti“, - apibendrino G. Nausėda.
„Prekybos centrai nedrįs spekuliuoti“
Kalbinti ekonomistai tvirtino, kad ūgtelėjusios kainos išsilaiko ne daugiau kaip 3-4 mėnesius. Per tą laiką prekybininkams atsiperka su valiutos pasikeitimu susijusios įrangos keitimo išlaidos.
Anot ekspertų, spekuliacijos pavojus nėra didelis. Banko „Nord/LB Lietuva“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis „Omni.lt“ sakė, kad lito ir euro kurso skirtumas yra per didelis, kad būtų galima mulkinti vartotoją. Pavyzdžiui, Vokietijoje įvedus eurą įsėdimo į taksi tarifas nuo vienos markės pakilo iki vieno euro. Tačiau toks pabrangimas buvo palyginti nežymus. Pasak R. Rudzkio, jei Lietuvoje kažkurios paslaugos kaina išautų 3,5 karto, pirkėjai sureaguotų audringai.
G. Nausėda įsitikinęs, kad tarp vartotojų tvyrant „įelektrintai“ atmosferai didieji prekybos centrai nedrįs didinti kainų, o stengsis demonstruoti socialinį solidarumą. Spekuliuoti gali pabandyti nebent smulkieji verslininkai.
Kainos mažės dėl konkurencijos
Iškart po euro įvedimo pakilusios kainos ilgai išsilaikyti negali ir dėl didelės prekybininkų konkurencijos. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ugnius Trumpa „Omni.lt“ sakė, kad įvedus Lietuvoje bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą, bus labai lengva palyginti, kiek ta pati prekė kainuoja užsienyje ir kiek - pas mus.
Tiesa, U. Trumpa pripažįsta, kad rinkos mechanizmas suveikia ne iš karto. Ir jis menkiau veikia paslaugų sektoriuje. Tačiau ilgajame laikotarpyje, ekonomisto teigimu, kainos neišvengiamai krinta.
G. Nausėda atkreipė dėmesį ir į tai, kad, Lietuvai prisijungus prie euro zonos, turėtų intensyvėti prekyba internetu. „Paskaičiavęs transportavimo išlaidas, žmogus galės norimą prekę pigiau įsigyti, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar kitoje ES šalyje“.
Atlyginimai didės iš karto, bet ne visiems vienodai
Tarp teigiamų euro įvedimo padarinių ekspertai pirmiausia minėjo spartesnį šalies ekonomikos augimą ir dėl to didėsiančias gyventojų pajamas. G. Nausėda prognozuoja, kad Lietuvai įsivedus eurą dabartinis 7 proc. šalies BVP augimas padidės dar 0,2-0,3 proc.
Tiesa, G. Nausėda pripažino, kad ne visų šalies gyventojų pajamos augs taip sparčiai. Pasak jo, ir dabar dalies gyventojų atlyginimai auga daugiau nei 7 proc., o kita dalis negali pasigirti taip sparčiai augančia alga arba visai netenka darbo. G. Nausėdos vertinimu, šios dvi gyventojų dalys yra apylygės.
Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įsivedusi eurą Lietuva pritrauks daugiau investicijų. Anot R. Rudzkio, Europos centrinio banko leidimas Lietuvai įsivesti eurą - geriausia šalies reklama tarp užsienio investuotojų. Šie ateis į Lietuvą, kurs naujas darbo vietas, o kadangi Lietuvoje jau dabar jaučiamas darbo jėgos trūkumas, įmonės konkuruos dėl kvalifikuotų darbuotojų, mokėdamos jiems daugiau. „Atlyginimai didės iš karto“, - tvirtino „Omni.lt“ R. Rudzkis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas Stasys Kropas pridūrė, kad Lietuvos prisijungimas prie euro zonos leis jai sparčiau vytis turtingesnes šalis. Lietuva pagal gyventojų pajamų lygį stipriai atsilieka nuo ES senbuvių. Todėl atlyginimų augimas Lietuvoje turėtų būti spartesnis nei turtingose valstybėse, kurios jau anksčiau prisijungė prie euro zonos.
Kiti teigiami padariniai
Kalbinti ekonomistai nesugebėjo atrasti neigiamų euro įvedimo padarinių. Išskyrus neekonomines - tokias kaip nepriklausomybės praradimo pojūtis.
Tarp teigiamų euro įvedimo padarinių ekspertai dar minėjo tai, kad gali mažėti palūkanos už paskolas, kad indėliai bus apsaugoti nuo ekonomikos šokų ir kursų svyravimų, be to, keliaujantiems žmonėms nebereikės primokėti už valiutų keitimą.
Referendume balsuotų už eurą
Visi „Omni.lt“ kalbinti ekonomistai neigiamai vertina iniciatyvą surengti referendumą dėl euro.
„Nuo to, kad mes nustumsime įvedimą, nieko nelaimėsime, o tik prarasime kelerių metų didesnio ekonomikos augimo galimybę“, - teigė R. Rudzkis.
R. Kuodis pabrėžė, kad tokio referendumo rezultatai teisiškai būtų niekiniai, nes Lietuva įstojo į ES kaip visumą, neprašydamas išlygų dėl euro.
Ekonomistas kategoriškai kalbėjo apie politikus, siūlančius referendumo iniciatyvas. Anot R. Kuodžio, tai yra gryniausias populizmas. „Kraštutinis politikas, norintis, kad jį prisimintų, manipuliuoja dviem raktiniais žodžiais - „mokesčiai“ ir „ euras“, nes žmonėms rūpi jų piniginė ir tokie pareiškimai susilaukia plačiausio atgarsio“, - sakė R. Kuodis.
Visi „Omni.lt“ kalbinti ekspertai teigė, kad balsuotų už euro įvedimą 2007 metais, jei referendumas vis dėlto įvyktų. Tik Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas U. Trumpa teigė, kad jam dar trūksta informacijos, kad galėtų priimti sprendimą. Jį jaudina tai, kaip Vyriausybė rengiasi euro įvedimui, kokie pereinamieji laikotarpiai bus nustatyti verslininkams.
Informacinė kampanija startuos tik kitąmet
Nors su euro įvedimu susiję mitai jau yra paplitę mūsų šalyje, Vyriausybė informuoti gyventojų neskuba. Po šalį keliaujančių Lietuvos banko atstovų paskaitos pasiekia tik labai nedidelę visuomenės dalį.
Kaip „Omni.lt“ pasakojo R. Kuodis, nors paskaitos yra viešos, į jas ateina tik miestų ir miestelių „aktyvas“ - savivaldybių atstovai, mokytojai, kai kurių įmonių atstovai.
Informacinę kampaniją visoje šalyje Vyriausybė ketina pradėti tik apie 2006 metų vidurį. Nes tik birželio-liepos mėnesį įvyks Europos Sąjungos Tarybos posėdis, kuriame ES valstybių finansų ministrai, įvertinę Europos centrinio banko ir Europos Komisijos konvergencijos ataskaitas, priims politinį sprendimą, ar leisti Lietuvai prisijungti prie euro zonos.
