REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmadienį Europos Parlamento narė Laima Andrikienė sukvietė mokslo ir švietimo bendruomenės atstovus į diskusiją “Ar Lietuvai aktuali Lisabonos strategija?”.

REKLAMA
REKLAMA

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rudzikas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys ir šio instituto Tarptautinių programų direktorius dr. Mantas Adomėnas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus, Mokslo ir studijų departamento direktorius dr. Albertas Žalys, Mykolo Romerio universiteto Žinių visuomenės valdymo instituto direktorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakulteto dekanė Danutė Kleinienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. habil. dr. Alvydas Pikūnas, žurnalistai, visuomeninių judėjimų atstovai.

REKLAMA

Pasak L. Andrikienės, daugumos didžiųjų Europos šalių dienraščių pirmuosiuose puslapiuose aptarinėjama, ar reali Lisabonos strategija, kaip sekasi Europos Sąjungos šalims ją įgyvendinti, ar ji pateisins lūkesčius. Tačiau Lietuvoje apie Lisabonos strategiją nediskutuojama, nors ratifikuodama ES Konstituciją Lietuva įsipareigojo ją įgyvendinti.

“Lisabonos strategijos tikslas - ekonomikos augimo skatinimas ir naujų darbo vietų kūrimas. Šiuo metu svarstomi ES biudžeto prioritetai 2007-2013 m. laikotarpiui, kuriame numatoma skirti 132 milijardus eurų Lisabonos strategijos įgyvendinimui, nes Lisabonos strategija yra šios kadencijos Jose Manuelio Barroso vadovaujamos Europos Komisijos ir Europos Parlamento vienas svarbiausių politinės darbotvarkės punktų. Didžiausias dėmesys bus skiriamas novatoriškam smulkiam ir vidutiniam verslui, paslaugų sektoriui plėtoti, moksliniams tyrimams skatinti ir šiam tikslui ES valstybės narės turėtų skirti ne mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau Lietuvos prioritetuose 2007-2013 m. - Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, Kaliningrado srities plėtra, rytinės sienos stiprinimas ir bendroji žemės ūkio politika. Nė viena minėta sritis ne tik neatitinka Lisabonos strategijos, bet ir nesuteiktų efektyvaus impulso mūsų šalies ekonominiam augimui, naujų darbo vietų kūrimui, pragyvenimo lygio kilimui”, - sakė europarlamentarė. Jos manymu, Lisabonos strategijos įgyvendinimas, siekimas, kad Lietuva ir ES taptų dinamiškomis, konkurencingomis ekonomikomis, turėtų būti tas tikslas, kuris suvienytų bendram darbui dėl Lietuvos visą mūsų visuomenę, mokslo bendruomenę ir politines partijas.

REKLAMA
REKLAMA

Šiai europarlamentarės minčiai pritarė visi diskusijos dalyviai, tačiau, jų manymu, Lietuvos mokslas reikalauja didelių reformų. “Pagal Lisabonos strategiją būtent taikomasis mokslas turi išvesti ES į ekonomikos lyderes, bet Lietuvoje kuriančių mokslo žmonių - vienetai. Ir tai nėra vien tik finansavimo problema. Mūsų akademinė visuomenė labai konservatyvi, todėl pirmiausia reikėtų imtis struktūrinių mokslo reformų, o finansavimą didinti toms mokslinių tyrimų grupėms, kurios sėkmingai kuria mokslo produktus. Lietuvoje mes turime apie 70 sėkmingai dirbančių mokslinių grupių”, - sakė prof. E. Butkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak D. Kuolio, Lietuvoje jaučiamas mokslo visuomenę vienijančių idėjų badas. Nėra ambicingų projektų, kurių įgyvendinimas suvienytų institucijas, o ne skatintų jas konkuruoti tarpusavyje.

Profesorius A. Augustinaitis pažymėjo, kad žinių ekonomikos reikalavimus atitinka tik 5-6 proc. Lietuvos mokslo. Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose yra apie 120 vadybinių programų, tačiau jas baigę specialistai nėra pajėgūs kurti novatorišką verslą, naujas darbo vietas, o verslo bendruomenė savo ruožtu pažymi, kad jiems labiausiai trūksta kvalifikuotų vadybininkų.

Diskusijos dalyviai pritarė europarlamentarės Laimos Andrikienės iniciatyvai skatinti Lietuvos visuomenės informavimą ir diskusiją apie Lisabonos strategiją, derinti Lietuvos strateginius prioritetus su Lisabonos strategija kaip svarbiausia ES strategine programa. Tai liečia ne tik mokslą ir studijas, bet iš esmės visas svarbiausias sritis ir klausimus - darbą, socialinius santykius, tęstinio mokymo plėtrą, inovacijų politiką, pilietinės visuomenės plėtrą, valdymo reformas ir kt. Tuo tikslu valdžios institucijos, formuluodamos Lietuvos prioritetus 2007-2013 m. laikotarpiui, rengdamos Nacionalinį veiksmų planą Lisabonos strategijai įgyvendinti, šiam darbui privalėtų pasitelkti mokslo bendruomenę, pilietinius judėjimus, socialinius-ekonominius partnerius, nes tik bendras, sutelktas darbas duos teigiamą postūmį Lietuvos plėtrai ekonominėje, socialinėje, aplinkosaugos ir kitose srityse.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų