Atrodytų, kažkas užsispyrė įrodyti, kad amerikiečių kinas - pats geriausias, nes šią savaitę daugiausia rodomi tikrai įspūdingi, gilūs jo pavyzdžiai. O bendrą foną galima trumpam ir užmiršti.
Šeštadienis
Ir vėl seni pažįstami, bet ne visai tokie, kuriuos pasitinki išskėstu glėbiu. Vampyrų enciklopedija „Ašmenys“ (LNK, 20.50 val.), aną savaitę rodyto trilerio tęsinys, panašiu grėsmingu pavadinimu „Aš vis dar žinau, ką veikei aną vasarą“ (LNK, 23.00 val.). Tęsdamas šiuos siaubus, LNK jau visiškai vėlai (0.45 val.) džiugina irgi ne kartą rodyta „Žmogžudyste.lt“. Simpatiškesnės prancūzų „24 vienos moters gyvenimo valandos“ (LTV, 23.25 val.), bet ką tik jau demonstruotos bei aprašinėtos - dirstelkit į „Omni laiko“ archyvą, jeigu tada praleidot.
Keistoką ir retesnę nuotykių dramą „Riba“ rodo TV3 (20.05 val.). Sudužęs lėktuvas, Aliaskos laukinė gamta, lokys žmogėdra, sparčiai susidorojantis su vienu išsigelbėjusių... Atrodo, viskas gražiai išgalvota. Bet režisierius Lee Tamahori sėkmingai psichologizuoja nuotykį. Įdomūs pagrindiniai išlikę gyvi antagonistai. Pagyvenęs milijardierius (pagaliau Anthony Hopkinsą regime ne kanibalų, o jo gabumų tikrai vertame vaidmenyje) bando realizuoti skridimo išvakarėse skaitytos knygos apie tai, kaip išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, pamokas. Profesionalus fotografas (Alecas Baldwinas), čia, Aliaskoje, ieškojęs efektingos vaizdinės medžiagos, kaip tik gailisi savęs, neapkenčia nelaimės draugo, su kurio jauna žmona jį, pasirodo, siejo intymūs ryšiai. O situacija reikalauja solidarumo...
Linksma detalė: dresiruotą lokį, vaidinantį filme, realiai vadina Bartu, nors lietuvių režisieriaus Šarūno Barto charakteris, atrodo, ne toks jau grobuoniškas.
Melodrama su Gwynet Paltrow „Atsargiai: durys užsidaro“ (1 Baltijos kanalas, 17.25 val.) skirtingais personažų gyvenimo variantais labai primena dabar kino teatruose demonstruojamos naujos Woody Alleno juostos „Melinda ir Melinda“ meninius principus. O apskritai tą žaismą likimų variantais dar kada išrado italų dramaturgas Luigi Pirandello.
Per tą patį 1 Baltijos kanalą demonstruojamas ir geriausiu pernykščiu Rusijos filmu apšauktas, visas nacionalines kino premijas susirinkęs Dmitrijaus Meschijevo kūrinys, dviprasmišku pavadinimu „Savi“ (20.25 val.). Man jis atrodo sukurtas aiškioje Vytauto Žalakevičiaus juostos „Niekas nenorėjo mirti“ įtakoje. Tik ten buvo rusų okupacija, čia - vokiečių, bet gal pirmąsyk rusų kine nebemeluojama, kad karas suvienijęs visą naciją. Ekrane - ir sovietų patriotai, ir žmonės, nuskriausti sovietų valdžios, savo noru bendradarbiaujantys su vokiečiais. Labai išraiškingas ukrainiečio Bohdano Stupkos, kuriančio kaimo seniūno paveikslą, darbas.
Niekada iki šiol nerodytoje Argentinos tragikomedijoje „Nuotakos sūnus“ (5 kanalas, 19.45 val. ir kitądien 24.00 val.) įtaigiai atskleista vienos šeimos, net dviejų jos kartų krizė. Herojus darboholikas (Ricardo Darinas) po širdies smūgio, padedamas vaikystės draugo, bando išsiaiškinti, kas iki jos visus atvedė. Alzheimerio liga sergančią motiną vaidina įžymi nūdienos aktorė Norma Aleandro, kurią kadaise matėme „Oficialioje istorijoje“. Įdomus, savitas kinas.
Sekmadienis
Jeigu neskaitysime lietuvių režisieriaus Gyčio Lukšo etnografinės (bet ar vaidybinės?) 1984 metų juostos „Vakar ir visados“, demonstruojamos LTV2 kanalo Retrospektyvoje (20.20 val.), audringos vokiečių melodramos, tokiu pat pavadinimu „Ant meilės sparnų“ (BTV, 21.00 val.), apie kurios pagrindinį herojų (Heio von Stettonas) sunku įsitikinus pasakyti: svajotojas, romantikas ar tiesiog kretinas, - dieną teks pavadinti amerikiečių filmų diena. Laimė, anaiptol ne blogiausių.
Visai maloniai žiūrima veiksmo juosta „Broliai Niutonai“ (TV3, 13.25 val.), su žymiuoju fiziku neturinti nieko bendra, užtat sukurta pagal tikrą sėkmingiausių per JAV istoriją bankų plėšikų gaujos istoriją. Matthew McConaughey, Ethano Hawke‘o, Bobo Hoskinso, Vincento D‘Onofrio ir kitų gerų aktorių kompanija džiugina akį. Įdomu, kad juostą 1998-aisiais kūrė režisierius Richardas Linklateris, labiausiai žinomas iš meilės dilogijos „Prieš saulėtekį“ ir „Prieš saulėlydį“, o čia demonstruojantis visai kitus savo nemenko talento bruožus.
Didžiausia dalis dienos repertuaruose atitenka komedijai. Richardo Pierso „Tikėjimo galioje“ (LTV, 21.00 val.) yra satyrinių motyvų, tačiau, kadangi pagrindinį pamokslautoją, „stebuklingai“ gydantį šarlataną, kuria ne pats šviežiausias komikas Steve‘as Martinas, daug ką čia gali numatyti ir iš anksto. Užtat Debros Winger sukurtas ciniškos asistentės vaidmuo tiesiog akį džiugina netikėta, „autorine“ rimtos aktorės ironija. Komedija „Sukis, kaip išmanai“ - gal ir ne stipriausias filmas iš TV1 kanalo reprezentuojamo Clinto Eastwoodo ciklo (16.00 val.), juolab kad maestro čia tik vaidina, o pasakojimą apie kovų meistrą, kuriam diktuoja jo ne itin mylima mafija, režisavo kitas, į užmarštį jau prasmegęs režisierius Buddy Van Hornas. Bet vis tiek malonu žiūrėti į jauną, vešlios ševeliūros, dinamišką Eastwoodą.
„Topinė moteris“ (TV3, 19.25 val.; kartojama penktadienį, gegužės 6 d., 11.00 val.) gana reliatyviai vadintina amerikiečių kinu. Tiesiog už Holivudo pinigus ją kūrė Venesuelos režisierė Fina Torres, o pagrindinį virėjos, pritvinkusios pietietiškų aistrų bei keistybių, vaidmenį šauniai kūrė populiarioji ispanė Penelope Cruz. Juosta „su pipirais“.
Pradžioje nepaminėjau dar vieno ne amerikiečių dienos filmo. Tai irgi komedija. Šį kartą - charakteringa prancūziška, taigi kupina pikantiškų nesusipratimų. Ji vadinasi „Barnis ir jo maži nesklandumai“ (BTV, 22.55 val.), o pagrindinį labai plačios širdies architektą, patenkantį, kaip tai jau buvo nuo Moliere‘o laikų, į savo paties paspęstus spąstus, linksmai kuria populiarus ir ganėtinai subtilus aktorius Fabrice‘as Luchini. Gerai linksmintis!
Pirmadienis
Lyginamasis originalių filmų svoris šiandien lyg kiek didesnis, negu paprastai.
Pirmiausia, malonu, kad demonstruojami net du palyginti jauno švedų režisieriaus Lukaso Moodyssono kūriniai. Mes šią pavardę, kaip ir likęs pasaulis, įsidėmėjome po ankstyvos jo juostos, labai nuoširdaus pasakojimo apie provinciją, apie lesbiniam prieraišumui pasiduodančias moksleives - „Parodyk man meilę“ (originale - „Fucking Amal“). Paskui buvo šiandien rodoma juosta „Kartu“ (BTV, 22.15 val.), talentingai atskleidžianti hipiškos šeimų komunos vidinių nesutarimų ir nuoširdaus draugiškumo bangavimą. Kiek vėlesnį filmą „Lilija amžinai“ (kabelinės televizijos, 21.05 val.) Moodyssonui įkvėpė autentiška lietuvaitės Danguolės, po to, kai jos mama išvyko į Ameriką, pačios nėrusios į Švediją niūraus likimo pasitikti, istorija. Tiesa, lietuvė pakeista rusaite, kuria vadina Lilia (iš Sergejaus Bodrovo jaunesniojo „Seserų“ atmintina nuoširdi paauglė Oksana Akinšina); jos drama, kad ir primenanti rusų kino „černuchos“ pavyzdžius, įtikina. Visuomet neabejingas erotiniams motyvams, kurių yra ir šiandienos juostose, Moodyssonas pastaruoju metu pastatė „Skylę širdyje“, kurioje erotika - jau esminė medžiaga; gal kada ir pamatysim.
Už darbus puikiame amerikiečio Jameso L.Brookso filme „Kaip bus, taip gerai“ (TV1, 21.00 val.) „Oskarus“ pelnė, kaip tai retokai būna, abu pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Jis - ekscentriškas, mizantropiškų nuotaikų rašytojas (Jackas Nicholsonas); atrodo, jo elgesys (ateiti su savais valgio įrankiais į kavinę, susigūžti ir sustoti prieš asfalto įtrūkį šaligatvyje) turi net medicininį apibūdinimą: „maniakalinis depresyvinis pedantiškumas“. Nicholsonas šioje diagnozėje tiesiog „maudosi“. Jo verta partnerė pasirodė Hellen Hunt, kurianti nelengvo likimo moterį oficiantę, vis dėlto randančią savyje neišeikvotų švelnumo, atitenkančio jos klientui rašytojui, klodų. Šią juostą, nors ji sukurta ne taip seniai, 1997-aisiais, jau vadina komedinės melodramos žanro klasika.
Nors filmo „Angelas kirpėjas“ (1 Baltijos kanalas, 23.00 val.) titruose įrašytos JAV, Anglijos ir Vokietijos studijos, žinoma, tai charakteringa anglų komedija su tipiškais šios šalies juokeliais, su puikiais britų aktoriais Alanu Rickmanu, Natasha Richardson ir kitais. Išaukštinti kirpėjo triūsą pavyko. Bet svarbiausia kūrinio figūra - gal net ne aktoriai, ne režisierius, kiek pastabus anglų literatas Simonas Beaufoy, turįs neeilinę humoro, iškylančio iš pačios pilkiausios kasdienybės, dovaną, ryškėjusią ir jo scenarijuje mūsų matytam garsiam filmui „Striptizo ereliai“.
Šios dienos repertuarą gražiai įvairina ir ispanų režisieriaus Fernando Leono de Aranoa kūrinys „Šeima“ (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien 13.00 val.). Mat šeimos nėra, vienišas turtuolis (Juanas Luizas Galiardo) ją tik imituoja, vienai savojo gimtadienio dienai nusipirkęs profesionalių aktorių, suvaidinsiančių jo giminaičius, paslaugas. Realios visuomenės metafora ekrane žavi siurrealistiniais pokštais, rodančiais, kad Luiso Bunuelio pamokos jo tėvynėje nėra pamirštos. Ne veltui filmas rodomas su rubrika „Geras kinas“.
Antradienis
„Kaip bus, taip gerai“ „Oskarų“ ceremonijoje triumfavo 1997 metais, o dar po kelerių metų - šiandien rodoma ironiška drama „Amerikos grožybės“ (LTV, 21.10 val.). Nors tai - ne televizinė premjera, bet juosta tikrai verta dėmesio. Kažin ar tikras amerikietis, o ne anglas (režisavo anglas Samas Mendesas) būtų leidęs sau taip sarkastiškai pažvelgti į „amerikietišką svajonę“, į tipiškus amerikiečių charakterius, kuriuos talentingai piešia Kevinas Spacey, Annette Bening, kiti gabūs aktoriai. Tiesą pasakius, ir kam reikalingas tas Lesterio Bernemo (Spacey) gyvenimas, apie kurio greitą baigtį mes informuojami jau pradžioje, nors herojus pats to ir nežino: gražūs švarūs namai, puošni žmona, o greta - tokia tuštuma, kad nors imk ir įsimylėk dukrytės draugę, pats puikiai suvokdamas tokio gesto beprasmybę. Masturbacijos scena - tarsi raktas į tuščiai švaistomo gyvenimo idėją.
Buitiškesnis, nebe sarkastiškas dramatizmas lydi šeimyninės juostos „Tai, kas svarbiausia“ (TV3, 23.15 val.) peripetijas. Šiek tiek jaučiasi, kad sukurta pagal moterišką (sentimentų prasme) romaną, bet išvysti draugėje suburtus Renee Zellweger (duktė), Williamą Hurtą (tėvas) ir Meryl Streep (vėžiu mirštanti motina) - ne toks jau dažnas estetinis malonumas. Jau menkesnio polėkio - „Dangaus belaisviai“ (TV1, 21.00 val.), kur mūsų akyse, kaip paskui paaiškėja, ne šiaip sau sudūžta nedidelis lėktuvas ir buvęs policininkas (Alecas Baldwinas) tarsi iš inercijos pradeda savo privatų tyrimą.
Tarp dienos filmų - ir nauja lenkų režisierės Agnieszkos Holland, pasirinkusios tarptautinį kelią, drama „Hileris“ (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien 13.00 val.), žinoma dar ir pavadinimu „Julija eina namo“. Iš Vokietijos, Kanados, JAV, Lenkijos susirankiojusi biudžetą, autorė heroję Juliją padaro lenke (nors ją ir vaidina... australų aktorė Miranda Otto), kuri tėvynėje ieškos stebuklingų galių gydytojo (kanadietis Lothaire‘as Bluteau, vaidinęs ir „Jėzų iš Monrealio“), galinčio išgydyti sūnų, dvasiškai paremti ir ją pačią. Anksčiau kūrusi aštrius antisocialistinius filmus A. Holland pastaruoju metu vis labiau krypsta į religinę mistiką ir galima ginčytis dėl to, kurioje erdvėje jos talentas pasireiškia stipriau.
Na, o Holland tėvynainės Helenos Mniszek ašaringas romanas apie „puolusią“, visų pasmerktą merginą „Raupsuotoji“ buvo leistas ir ikikarinėje Lietuvoje, ir ekranizuotas ne kartą. Šiandieninė melodrama (TVP1, 14.45 val.) kurta 1976 metais.
Trečiadienis
Po „Švelnios odos“ LTV Elito kinas demonstruoja kitą, naujesnę prancūzų poeto Francois Truffaut juostą „Kaimynė“ (23.10 val.). Daug kas ją priskiria pasaulio kino šedevrams. Iš tiesų Matildos (Fanny Ardant) ir Bernaro (Gerard‘as Depardieu) seno, atrodė, užgesusio jausmo atsinaujinimas parodytas ekrane su neįprasta jėga. Atsitiktinai tapę kaimynais, seni meilužiai, abu šiandien sukaustyti savų šeimyninių ryšių, daro viską, kad išvengtų tragedijos. Bet šioji kybo virš aistringų personažų galvų kaip neišvengiama lemtis...
Gerą amerikiečių psichologinę dramą „Linkėjimai nuo bedugnės krašto“ (TV1, 21.00 val.) galima dar spėti pamatyti prieš vėlyvą „Elito kiną“. Bet gal jūs jau kada ir matėte šį pasakojimą apie motiną (Shirley MacLaine) ir dukterį (Meryl Streep), abi susietas su Holivudu, kaip saldžiausiu savo gyvenimo narkotiku. Svarbų vaidmenį juostoje atlieka ir tikrieji narkotikai, dėl kurių žlunga artistinė dukros karjera. Dabar dviems nelaimingoms moterims teks bandyti taikytis vienai prie kitos, ieškoti tolerancijos kelių. Teatro ir kino režisierius Mike‘as Nicholsas gali pasirodyti kiek senamadiškas, bet su psichologija jis tikrai gražiai bendrauja.
Kiti dienos filmai - jau meniškai kuklesni. „Ponia Retič, Černė ir aš“ (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien 13.00 val.) - gana tradicinė sunkoka vokiečių komedija apie tris drauges, besiilginčias jausmų, o susiduriančias su nemalonumais. Olandijos ir Pietų Afrikos Respublikos bendrai statytas trileris „Adrenalinas“ (kabelinės televizijos, 20.45 val.) gana stebina ir iš principo neįtikėtina merginos dingimo istorija, ir vaidinančiųjų aktorių neprofesionalumu, šiandien retokai besutinkamu. Televizinė juosta „Rasputinas“ (TV11, 18.00 val. ir kitądien 11.15 val.) neišsiskiria iš kino apysakaičių šio personažo tema, nebent nebloga Kurto Bowes vaidyba.
Ketvirtadienis
Aną savaitę berods rašiau, kad nuo kasdienio „Amelijos iš Monmartro“ rodymo gali pajusti net alergiją iš principo geram filmui. Toks pat likimas ištiko ir ispano Alejandro Amenabaro puikią mistinę dramą su Nicole Kidman „Kiti“, kurią minėti tiesiog nebėra jėgų, kuri ir vėl išnyra kanale „TV1000“ (šiandien - 17.00 val., rytoj - 11.00 val.).
Į „Snobo naktį“ LNK patalpino irgi jau gerokai išrodytą vengro Istvano Szabo dramą „Šalių nuomonės“, kurią jie pavadino „Apsisprendimu“ (22.35 val.). Man regis, ne vien snobams įdomu stebėti, kaip pokarinėje Vokietijoje vyko denacifikacijos procesai, kaip nuo kaltinimų bendradarbiavimu su nusikalstama valdžia tekdavo gintis net pasaulinio garso kultūros veikėjams. Toks šiame filme - įžymus dirigentas (Stellanas Skarsgardas), o jo oponentas - ne itin išprusęs amerikiečių kariškis (Harvey Keitelis). Iš esmės dialoginis kūrinys prikausto dėmesį nepaprasta įtampa, problemų universalumu, galimybe jas pritaikyti ir mūsų laikams.
Nors rusų kanalai, gegužės 9-ąaai artėjant, ir užbėrė žiūrovus kariniais filmais, vis dėlto verta pažymėti bent vieną jų - autorinę Aleksejaus Germano dramą apie meilę kare „Dvidešimt dienų be karo“ (RTV International, 0.40 val.), kurioje cirko klounas (ši aplinkybė valdžiai ilgai neleido peržengti stereotipų ir leisti filmuoti) Jurijus Nikulinas labai graudžiai vaidina pavargusį karo korespondentą, o Liudmila Gurčenko irgi pasirodo ne tradicine „mergina su gitara“, o dėl šiltinės kone plikai nuskusta galva, bet vilties nepraradusią moterį.
Lenkų TVP1, deja, vėlai (0.10 val.) demonstruoja klasikinį italų menininko Roberto Rossellini kūrinį „Roma, atviras miestas“, nuo kurio, kaip teigiama, ir prasidėjęs tikrasis italų neorealizmas. Pribloškiantis filmas apie paskutines žiaurias karo dienas, kurio kadruose iš neprofesionalų minios beveik neišsiskiria negrimuoti puikių aktorių Annos Magnani (Pina, Romos prostitutė) ir Aldo Fabrizi (šventikas, padėjęs Pasipriešinimo dalyviams) veidai. Kas galėtų pamiršti išraiškas vaikų, stebinčių šventiko egzekuciją?
Penktadienis
Kažkaip net nekyla ūpas kažką žiūrovams rekomenduoti. Negi siūlysi seną juostą su jaunu Švarcu „Raudonasis karštis“ (BTV, 21.20 val.)? Filmą „Iš meilės žaidimui“ (Tango TV, 22.00 val.), kurioje Kevinas Costneris dirbtinai statomas prieš alternatyvą: mylimas žaidimas (beisbolas) ar mylima moteris? Arba neapsakomai kvailą komediją „Mano geriausias draugas“ (BTV, 23.20 val.) su tokiomis garsenybėmis, kaip Madonna, Rupertas Everettas, rimtu veidu keliančią „aktualią“ problemą: ar nuo gėjaus moteriai įmanoma pastoti?
Iš bėdos gal dar žiūrėtina lenkų šiuolaikinė komedija „Fuksas“ (matyt, LTV, rodanti šią juostą 22.10 val., bus įsigijusi kaimynų juostų paketą). Na, nebent jau dėl to, kad kriminalinių poteksčių, kad ir linksmuose 18-mečių nuotykiuose dalyvauja populiariojo aktoriaus Jerzy Stuhro sūnus Maciejus. Pamainos keičiasi, įdomu, ar jaunieji gebės pratęsti ano lenkų kino tradicijas, ar išras ką nors savo, naujo?
Nori nenori tenka vėl lįsti į palydovines televizijas ir jas matančiuosius informuoti, kad iš mūsų pavogtas kanalas „RenTV“ vėl rodo Lietuvoje per du „Kino pavasarius“ nepaprastai išpopuliarėjusio Pietų Korėjos meistro Kim Ki-duko Lietuvoje nematytą, kiek ankstesnę juostą „Kranto apsauga“ (23.10 val.). Gal šis kūrinys nėra stipresnis nei už „Samarietę“, nei už „Pavasarį, vasarą...“, bet tai irgi savita, autoriaus drastišką braižą tuoj išduodanti juosta, kurios veiksmas rutuliojasi demilitarizuotoje tarp abiejų Korėjų zonoje, kurioje vis tiek tvyro slapta įtampa, tyli agresija. Štai toji bendra nuotaika ir lems pagrindinių personažų - kapralo Kano, nušovusio visai ne šnipą, o įsimylėjusį jaunuolį, ir to žuvusiojo merginos - proto sutemas. Filmas negailestingas, tačiau Kim Ki-dukas visuomet stipresnis tada, kai jis nesiima atviros publicistikos, o apgaubia savo norimas pasakyti idėjas rytietiškomis miglomis.
