Kam klausinėti, bus karštas politinis sezonas ar nebus? Manau, politinis sezonas, jei jis planuojamas kaip produktyvus, jei laukiama su esminėmis permainomis mūsų ekonominiame ir socialiniame gyvenime susijusių sprendimų, jei artėja rinkimai ir jeigu politinės partijos ir visuomenė veikia laisvai, - politinis sezonas negali būti „vėsus“. Vasaros pabaiga parodė, kad pasirengimas rudens darbui vyksta intensyviai.
Pirmas dalykas, kuris rodo, kad bus pakankamai didelė visuomenės įtampa, yra liberaldemokratų inicijuotas parašų rinkimas referendumui dėl euro įvedimo. Jei šiai partijai pavyks surinkti 300 tūkstančių parašų, turėsime socialiniam sprogimui prilygstantį įvykį. Tačiau parašų rinkimas ir galimas referendumas nėra veiksmas pats savaime. Tai, kad ši partija pradeda rinkti parašus, rodo, kad ji legaliai ir informaciškai patraukliai pradeda agitaciją už save kaip kovotoją su pabrangimu. Na, o jeigu jie dar ir surinks tuos parašus, tada turėsime ne tik referendumą, bet ir visuotinę liberaldemokratų reklaminę akciją prasidedant didžiajam šurmuliui prieš rinkimus į savivaldybių tarybas.
Kitas svarbus veiksmas yra Eltos perpirkimas. Dabar, tiesiai kalbant, jos šeimininku tapo Vitas Tomkus. Lietuvoje egzistuoja dvi stiprios informacinės agentūros, kurios diktuoja visą informacinę dienotvarkę likusiai žiniasklaidai, politikams ir daugeliui valdžios struktūrų, - tai ELTA ir BNS. Kol kas jos buvo palyginti laisvos nuo vidaus politinių ir ekonominių įtakų. Tačiau atsiradus naujam ir politiškai angažuotam Eltos šeimininkui, šalies informaciniame lauke reikia laukti pokyčių. Dabar privalėsime dar atidžiau analizuoti tai, kas sakoma šios agentūros atstovų, ir manau, sulauksime rimtų pasikeitimų jos darbuotojų sąraše. Visa tai nulems šios agentūros politines tendencijas ir bandymus paveikti politinius procesus, politines institucijas (Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, politines partijas) ar atskirus politinius veikėjus.
Matome ir šokinėjančius partijų reitingus. Šios savaitės įvykis yra Darbo partijos populiarumo augimo tempai. Viena vertus, tai galima sieti su tuo, kad ji sugebėjo užglaistyti, nuraminti su savo partijos vadovo ir kitų partiečių skandalus. Kita vertus, socialdemokratai taikiai užleido jiems iniciatyvą, vadinasi, ir nuomonės palankumą, kai atsisakė konkuruoti normalioje ir netgi privalomoje rinkimų kovoje Kėdainiuose. Koalicijos partneriai sukūrė savotišką palankumo inerciją savo pagrindiniam politiniam konkurentui. Jau vien tokie „strateginiai sprendimai“ verčia susimąstyti, ar socialdemokratai sugeba galvoti plačiau ir giliau nei ši diena ir Algirdo Brazausko autoriteto nykstančio šleifo ribos? Neabejoju, kad rudenį šioje partijoje kils naujų ginčų dėl prarastų pozicijų ir chroniško vėlavimo darant sprendimus vidaus politikoje.
Nevertėtų užmiršti, kad rinkimai į savivaldybių tarybas artėja ir net pačios mažiausios partijos jiems ruošiasi. Vadinasi, Seime girdėsime rengimosi rinkimams atgarsius. Todėl biudžeto svarstymas bus ne tik techninis kalbėjimas apie ekonomines ar socialines problemas bei valstybės raidos tendencijas, bet ir įnirtingas ideologinis ginčas. Kiekvienas norės parodyti, ką jis gali pasakyti ir padaryti. Visi norės pademonstruoti galimam rinkėjui save kaip geriausią.
Na ir neužbaigti skandalai bei jų nagrinėjimas tęsis ir jis neišengiamai bus politizuojamas žiniasklaidos, politikų ir pačių skandalų herojų. Todėl, manau, mums teks išgirsti dar daug pavardžių ir daug neįtikėtinų istorijų, susijusių su korupcija ir valdininkų neprofesionalumu.
Todėl pabaigoje galima teigti, kad šioje šalyje viskas tvarkoje, nes mes nelaukiame ramaus, seniokiško rudens, kai džiaugiamasi nieko neveikimu. Taigi teks sirgti jaunatvišką demokratijos ligą su visais intensyviai augančios visuomenės rūpesčiais ir konfliktais.
